Šv. Dorotos bažnyčia Radkuve (Lenkija)

Bažnyčia toje vietoje, kur stovi dabartinė šventovė, pastatyta 1570-1588 metais protestantams. 1624 metais ją perėmė katalikai ir jai suteiktas Šv. Dorotos (Dorotėjos) pavadinimas. Ši šventovė sudegė per didelį 1738 metų gaisrą, kuris ją beveik visiškai sunaikino. Atstatymo darbai baigti 1740 metais ir ji perstatyta pagal barokinį stilių, bet tuo stiliumi atstatyta daugiausiai vidaus įranga. . Kaip reliktai iš XVI amžiaus liko abi kriptos: šiaurinė ir pietinė. Bažnyčios išorė atrodo labai sunki ir grėsmingos išvaizdos, pastatyta iš lauko akmenų, o virš jos kaip dominuojantis elementas kyla keturkampis bokštas, kurį užbaigia panašus į svogūną kupolas ir galerija. Vakarinės šventovės sienos viršuje ant stogo sumūryta nedidelė varpinė. Bažnyčios vidus padalintas į tris navas, dengtas lopšio tipo skliautais su liunetais bei trisienė presbiterija, dengta kryžminiu-sijiniu skliautu. Bažnyčioje yra trys altoriai: pagrindinis ir du šoniniai, kurie išlikę iš atstatymo po 1738 metų gaisro. Pagrindinį altorių puošia nukryžiavimo scena, šoniniai altoriai dedikuoti šventiesiems Joacimui ir Aloiziejui. Prie šoninių piliorių pastatytos medinės šventųjų Jono Nepomuko, Baltramiejaus ir dar kelios skulptūros. Ši bažnyčia, ko gero, yra pagrindinė Radkuvo įžymybė

Nemažas, vidutinio sudėtingumo, gerai suprojektuotas ir puikiai suprojektuotas modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Tekstinė instrukcija ne per didžiausia, bet gana išsami lenkų ir čekų kalbomis, grafinė taip pat ne per didžiausia, bet puikiai nušviečia visą modelio surinkimo eigą. Spalvų atsarga, kaip darosi įprasta „Orlik“ leidyklos modeliams – nedidelių juostelių formos dviejų lapų su detalėmis susijungime.