Tošeko pilis (Lenkija)

Tošeko gynybinių statinių istorija, tikriausiai siekia X-XI a., kai dabartinės pilies vietoje stovėjo medinis įtvirtinimas, kuris feodalinio susiskaldymo laikotarpiu priklausė Silezijos kunigaikščiams. XV amžiaus pradžioje medinius įtvirtinimus pakeitė mūrinė pilis. 1429 m. ją sugriovė husitai, o pilį atstatė princas Przemysławas Tošeckis, todėl ši pilis ir tapo jo nuolatine rezidencija. Po princo mirties 1484 m. pilis liko Opolės kunigaikščių nuosavybė iki Jono II Gerojo mirties 1532 m., po to ji tapo Habsburgų, kaip Čekijos karalių valdoma nuosavybe. Vėliau ji buvo įkeista Redernų šeimai, kuri ją nusipirko 1592 m. ir perstatė renesanso stiliumi. Jie ne tik atitaisė 1570 m. gaisro padarytą žalą, bet ir pridėjo gyvenamąsias patalpas prie vartų. Jurgio II Rederno dukterėčia ištekėjo už grafo Caspero Colonna, kuris vėliau tapo pilies savininku ir vėl ją perstatė. XVIII amžiuje pilis kelis kartus keitė savininkus – iš pradžių ją perėmė baronas Johanas Dietrichas von Peterswaldas, vėliau – Pranciškus Karolis Kotulinskis, dar vėliau – Pasadovskis, galiausiai – poeto Josepho von Eichendorff šeima. 1797 m. Eichendorfai pardavė dvarą grafui Pranciškui Adomui Hašinui. Po 1811 m. gaisro pilis neberestauruota; 1840 m. griuvėsius įsigijo Abraomas Guradzė. Jo šeimai pilis priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. Galiausiai 1957-1963 metais pilis buvo iš dalies restauruota. Dabartiniu laikotarpiu pilis yra kultūros centro „Tošeko pilis“ rezidencija.

Didelis, gerai suprojektuotas ir puikiai detalizuotas gražios pilies su visu kalnu, ant kurio ji stovi, maketas, skirtas tik vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Detalės (ypač karkaso) yra kiek per tankiai sugrūstos lapuose, bet išpjauti galima (iškirpti bus sudėtingiau). Langus, duris ir kitus sienų įgilinimus galima padaryti kaip realiai įgilintus, taip ir tiesiog paliekant atspausdintus kartu su pagrindinėmis sienų detalėmis. Grafinė instrukcija didelė, informatyvi, tik gal kiek sugrūsta, tekstinė - maža ir tik bendros pastabos.