Triumfo arka Paryžiuje (Prancūzija)

Triumfo arka Paryžiuje iš pradžių buvo pastatyta imperatoriškųjų armijų garbei Napoleono valdymo laikais. Triumfo arkos prototipais buvo Romos Forumo Romanum triumfo arkos, skirtos Romos imperatoriams Titui ir Konstantinui. Statyba prasidėjo 1806 m. Napoleono vestuvių proga 1810 m., dar statant arką, buvo pastatyta laikina medinė triumfo arka. Statyba buvo sustabdyta 1814 m., kai Napoleonas atsisakė sosto. 1824 m. Liudvikas XVIII rekomendavo tęsti statybą, o paminklas galiausiai buvo baigtas statyti 1836 m. Per 30 statybos metų arkos išorinė išvaizda keitėsi šešis kartus. Triumfo arka yra beveik 50 metrų aukščio ir iš visų pusių turi skliautines arkas. Bareljefai ir figūrų grupės vaizduoja Napoleono pergales ir Prancūzijos revoliucijos laikų scenas. Paminklo viduje, po apžvalgos aikštele, yra nedidelis muziejus, skirtas atminti mūšyje žuvusius kareivius. Nuo 1920 m. Nežinomo kareivio kapas yra Triumfo arkos apačioje. Čia iki šiol vyksta vainikų padėjimo ceremonijos. Užrašuose išvardytos didžiųjų Prancūzijos mūšių vietos ir 660 karo didvyrių vardai. Net ir šiandien Triumfo arka yra iškilmingų valstybinių ceremonijų vieta. Pavyzdžiui, liepos 14 d. vyksta Prancūzijos nacionalinės šventės renginiai, skirti Bastilijos šturmui paminėti, kuriuose dalyvauja Prancūzijos armijos paradai. Dviračių lenktynės „Tour de France“ taip pat eina pro Triumfo arką, o vėliau baigiasi Eliziejaus laukuose. Šiandien nuo Triumfo arkos driekiasi dvylika ilgų alėjų. Viena iš jų yra Ézysées alėja, kurioje šiandien yra ne tik daugybė restoranų ir prabangių parduotuvių, bet ir Prancūzijos vyriausybės rūmai. Nuo arkos platformos atsiveria puikus vaizdas į visą Paryžių: Notre Dame katedrą, Eifelio bokštą, Sacré-Cœur baziliką, Eliziejaus laukus, Luvrą ir daugelį kitų lankytinų vietų.

Nelabai didelis, puikiai suprojektuotas ir gana gausiai detalizuotas modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Tiesa, supaprastintą versiją puikiausiai suklijuos ir mažesnės patirties modeliuotojai, dirbantys labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Tekstinė instrukcija vokiečių ir anglų kalbomis gana nemaža, grafinė – taip pat didelė ir abi puikiai pasitarnaus modelio klijavimo procese. Spalvų ir tekstūrų atsargų nėra. Kai kurios detalės spausdintos dvipuse spauda.