Didysis Benas (Big Ben) - laikrodžio bokštas Londone

Visame pasaulyje garsus laikrodžio bokštas „Big Benas“ stovi Londone, netoli Parlamento rūmų, kur įsikūrusi Didžiosios Britanijos vyriausybė. „Big Benas“ iš tikrųjų yra didžiausio bokšte kabančio varpo pavadinimas, tačiau šis pavadinimas buvo populiariai taikomas visam statiniui. 2012 m., minint 60-ąsias karalienės Elžbietos II įžengimo į sostą metines, bokštas buvo pervadintas į „Elizabeth Tower“. 1858 m. bokštas pastatytas iš plytų su kalkakmenio fasadu. Laikrodis ir stogo smailė pagaminti iš ketaus. Iki 1880 m. bokšte buvo įsikūręs parlamento narių kalėjimas. Dažnai jie buvo įkalinami ten, jei atsisakydavo deklamuoti religinę formulę per priesaikos ceremoniją. Nuo 2010 m. bokštas atviras visuomenei, bet tik Jungtinės Karalystės gyventojams. Siekiant užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, užsienio lankytojams nebeleidžiama patekti į bokštą. Nepaisant šio apribojimo, šis ikoniškas Londono orientyras išlieka viena populiariausių turistinių vietų. Bokšto laikrodis pagamintas 1848 m. ir yra antras pagal dydį laikrodis Didžiojoje Britanijoje. Kiekvieno laikrodžio ciferblato skersmuo yra 7 metrai. Valandinės rodyklės yra po 2,7 metro ilgio, o minutinės – 4,3 metro. Po kiekvienu ciferblatu galima perskaityti lotynišką užrašą: „Domine salvam fac reginam nostram Victoriam primam“ („Dieve, saugok mūsų karalienę Viktoriją I“). Kad laikrodis veiktų tinkamai, kasdien budi keturi mechanikai, „Didžiojo laikrodžio sergėtojai“. Elektrinis variklis laikrodžio mechanizmą užveda tris kartus per savaitę. Tradiciškai ant 299 kg sveriančios švytuoklės uždedamos centų monetos tiksliam suderinimui. Pasitaikė gedimų, pavyzdžiui, kai varnėnų būrys sulėtino laikrodžio rodykles. 1962 m. Naujųjų metų dieną dėl žemos temperatūros mechanizmas užstrigo, ir naujieji metai buvo paskelbti 10 minučių vėliau. 2004 m. varpai savaitei nutilo, kai nulūžo atsvaras. 2005 m. laikrodis dėl nepaaiškinamų priežasčių sustojo 90 minučių. Be Big Beno, bokšte kabo dar keturi varpai. Jie groja „Vestminsterio varpelius“ – melodiją, kurią žmonės visame pasaulyje sieja su bokštu. Tačiau varpeliams ji buvo pasirinkta tik 1859 m. Iš pradžių sukurta 1793 m. Kembridžo universiteto bažnyčios laikrodžiui, sakoma, kad tai dviejų taktų variacija iš arijos iš Georgo Frydricho Handelio oratorijos „Mesijas“. Kiekvieną ketvirtį valandos skamba keturios natos skirtingo ilgio kadencijomis. Pirmiausia grojama vieno takto žemėjanti seka. Po pusvalandžio girdima dviejų taktų melodija. Trijų ketvirčių valandos kadenciją sudaro kita dviejų taktų melodija ir pirmojo ketvirčio valandos žemėjanti seka. Kas valandą abi melodijos sujungiamos, o po to skamba didysis varpas – Big Benas. Kiekvieną dieną 18.00 val. BBC tiesiogiai per televiziją transliuoja „Vestminsterio varpelius“, pradėdami jais savo naujienų laidą. Visame pasaulyje ši melodija naudojama daugeliui laikrodžių, durų skambučių ir mokyklų skambučių. Melodija buvo cituojama daugybėje dainų – tiek bažnytinėje, tiek roko muzikoje.

Gana didelio bokšto didelis ir modelis, gana sudėtingas, gerai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas, puikios išvaizdos, skirtas bet kokios patirties modeliuotojams. Tik pažengusiems pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams rekomenduojama dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje, modelį klijuoti neskubant, kantriai, kruopščiai ir atidžiai. Modelis puikiai atkuria visą šio pastato grožį ir atskleidžia jį stačiusių architektų grožio suvokimą. Kur reikia, panaudota dvipusė spauda. Modelio surinkimas nušviestas didelėje tekstinėje instrukcijoje vokiečių ir anglų kalbomis. Grafinė instrukcija nėra didelė, bet labai aiški, informatyvi, lengvai skaitoma – pateikta gražiais 3D spalvotais vaizdais. Žinoma, apie jokias spalvų atsargas šiame leidinyje nėra ko ir kalbėti, bet jis komplektuojamas 1 mm storio A4 formato kartono 2 lapais  karkasų detalių paklijavimui.