- New
Leidėjas/ Gamintojas: "Seahorse". Lenkija
Mastelis: 1 : 72
Lapų skaičius: 10 x A4
Lapų su detalėmis skaičius: 6 1/2
Surinkimo brėžinių skaičius: 25
Sudėtingumas: vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams.
Modelio matmenys: 330 mm x 60 mm x 230 mm
(edit with the Customer Reassurance module)
(edit with the Customer Reassurance module)
(edit with the Customer Reassurance module)
Speronara (malt. xprunara, pranc. spéronare) – nedidelis prekybinis laivas, kilęs iš Maltos ir naudotas Viduržemio jūroje nuo XVI a. iki XX a. pradžios. Šie laivai dažniausiai neturėjo denio ir turėjo tik vieną stiebą su trikampe (lotyniška) arba įstriža (špritine) bure. Kai kurie didesni laivai turėjo dalinį denį ir net iki trijų stiebų. Jie buvo plačiai naudojami prekybai tarp Maltos ir Sicilijos, taip pat plaukiojo į kitus Viduržemio jūros uostus. Laivai gabeno keleivius bei prekes ir dažnai dalyvavo kontrabandos veikloje. Kartais jie buvo naudojami žvejybai, korsarų veiksmams ar kaip artilerijos laivai (pavyzdžiui, Prancūzijos karinio jūrų laivyno „Calypso“ klasės spéronare tipo laivai). Speronara atsirado Maltoje; manoma, kad jos konstrukcija apie XVI a. išsivystė iš brigantinos. Ankstyviausia galima nuoroda į šio tipo laivą siekia 1576 m., tačiau patikimiausias šaltinis, kuriame jis minimas, yra iš 1614 m. Seniausias žinomas laivo atvaizdas – 1740 m. ex-voto (padėkos) paveikslas „Tal-Ħerba“ Dievo Motinos šventovėje. Manoma, kad ankstyvosios speronaros priekyje turėjo „sperone“ (smaigalį arba atbrailą), nuo kurio ir kilo laivo pavadinimas. Maltos valdymo laikotarpiu, kai salą valdė Šv. Jono ordinas (hospitaljerai), speronaros buvo vadinamos tik krikščionių šventųjų vardais. Britų valdymo laikais daugelis laivų gavo pasaulietinius moteriškus vardus, nors kai kurie vis dar buvo vadinami šventųjų vardais. XIX a. speronaras statydavo Didžiojo uosto „French Creek“ įlankoje dirbantys laivų statytojai. Jos dažniausiai išplaukdavo iš Didžiojo uosto arba Šv. Pauliaus įlankos ir gabendavo keleivius bei prekes tarp Maltos ir Sicilijos. Dažniausiai buvo gabenami grūdai ar kukurūzai, tačiau kartais – ir gyvuliai. Tokia kelionė tarp Maltos ir Sicilijos trukdavo apie 12 valandų. Prieš atsirandant organizuotai pašto tarnybai, speronarų kapitonai už tam tikrą mokestį gabendavo privačią korespondenciją. „Speronara“ tipo laivai taip pat plaukiodavo į netoliese esančią Gozo salą bei leisdavosi į tolimesnes keliones po Viduržemio jūros regioną – pavyzdžiui, į Neapolį, Redžo Kalabriją, Romą, Livorną, Genują, Marselį ir Ispanijos uostus. Kai kurie laivai perplaukdavo Gibraltaro sąsiaurį ir pasiekdavo Kadisą. Šie laivai buvo ribotai naudojami ir Šv. Jono ordino kariniame laivyne. 1618 m. trys „speronaros“ kartu su ordino galeromis dalyvavo puolant priešo laivus Susoje. 1663 m. viena „speronara“ lydėjo galerų eskadrą, o 1733 m. kitas toks laivas stebėjo Osmanų laivybą prie Korfu salos. „Speronaros“ taip pat buvo naudojamos patruliavimui Didžiajame uoste. Šie laivai dažnai tapdavo Berberijos piratų taikiniu, tačiau būta atvejų, kai ir Maltos piratai naudojo „speronaras“ mažesniems priešo laivams grobti. Kitos šių laivų paskirtys – kontrabanda ir žvejyba. Prancūzijos karinis laivynas kartais statydavo arba įsigydavo „speronaras“, jas ginkluodavo ir naudodavo kaip artilerijos laivus; pavyzdžiui, tokie buvo „Calypso“ klasės laivai „Calypso“ ir „Nausicaa“. Kai kurias „speronaras“ įsigydavo savininkai iš Italijos ar Šiaurės Afrikos, o kai kurie Sicilijos laivų statytojai savo statomuose laivuose pritaikydavo „speronaroms“ būdingus elementus. Šis laivo tipas taip pat turėjo įtakos kitų tradicinių Maltos laivų, pavyzdžiui, Gozo valties (arba dgħajsa tal-latini), konstrukcijai. Dėl technologinės pažangos bei socialinių ir ekonominių veiksnių XIX a. pabaigoje „speronaros“ tapo atgyvenusios, o XX a. pradžioje šio tipo laivai visiškai išnyko.
Nedidelio burinio laivo nedidelis ir nelabai sudėtingas modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Tačiau jis suprojektuotas taip, kad, prižiūrint labiau patyrusiam kolegai, jį puikiausiai susiklijuos ir mažos patirties modeliuotojas. Bet skubėjimui čia, kaip ir iš viso modeliavime, neatsiras vietos, o kantrybės, atidumo ir kruopštumo prireiks nemažai. Modelis puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas, labai spalvingas. Numatyta antrinė apkala, yra didelės spalvų ir tekstūrų atsargos. Tekstinė instrukcija lenkų ir anglų kalbomis ne iš didžiausių dešimtuko, bet gana išsami ir puikiai papildanti pavyzdinę grafinę instrukciją.
Jums taip pat gali patikti