Riteris Rudolfas - figūrėlė

Vokiškas žodis „riteris“ yra „Ritter“, o vidurio vokiečių aukštaičių kalboje jis iš pradžių reiškė tiesiog „Reiter“ (raitelis), viduramžiais vartotas sunkiai šarvuotiems kariams ant žirgo. Paprastai šie riteriai buvo bajorai. Pirmieji riteriai pasirodė VIII amžiuje po karų su maurais Prancūzijoje. Jie turėjo pasirūpinti geresne gynyba, nes iš paprastų žmonių sudaryta kariuomenė, kuri iki tol buvo įprasta, nebebuvo pakankamai efektyvi. Karų su Vengrija metu Henrikas I įsakė sukurti oficialią riterių armiją Vormso Imperatoriškuoju ediktu. Tai taip pat paskatino pastatyti daugiau pilių. Netrukus riteriai išplito visoje Europoje. Vėlyvaisiais viduramžiais, norint būti priimtam į riterius, reikėjo būti bajorų palikuonimis. Be to, žmogus taip pat turėjo turėti tam tikrų savybių ir turėti gerą išsilavinimą. Kai kurie vyrai buvo įšventinti į riterius dėl specialiųjų tarnybų, tačiau tai dažniausiai buvo lyginama su ordinu. Kad taptų riteriu, berniukas, būdamas septynerių metų, turėjo pradėti mokyti tam tikrų taisyklių ir tai truko keletą metų. Princo dvare būsimasis riteris sužinodavo viską apie papročius ir dvaro manieras, taip pat gaudavo tuo metu įprastą intelektualinį ir religinį išsilavinimą. Svarbiausia buvo legendos, bibliniai pasakojimai ir muzika. Tačiau tuo metu mokytis skaityti ir rašyti nebuvo būtina. Taip pat labai daug dėmesio buvo skiriama fizinėms treniruotėms. Taisyklės numatė jojimo ir ginklų naudojimo instrukcijas. Būdamas keturiolikos, berniukas pradėdavo ruoštis skvairo pareigoms. Riteriui buvo paskirtas skvairas, kuris turėjo jam tarnauti. Būdamas dvidešimt vienerių, po sėkmingų treniruočių buvo įšventintas į riterius. Riterio šarvai susidėjo iš kelių sluoksnių: virš apatinių iš vilnos ar lino riteris dėvėjo grandininius šarvinius marškinius, pagamintus iš mažų metalinių žiedų. Virš jų buvo dėvimi šarvai, dengiantys visą kūną nuo galvos iki pėdų, įskaitant rankas. Veido apsaugai šalmas dažnai turėjo kilnojamąjį skydelį su oro skylutėmis. Riteris kovojo ietimi, kardu ir kovos kirviu, gynėsi skydu. Pirmieji šaunamieji ginklai pradėti naudoti XIV amžiuje. Dėl to šarvus teko gaminti vis storesnius. Kuo daugiau buvo sukurta naujų ginklų, tuo riteriai tapo mažiau mobilūs. Dėl šarvų, kurie svėrė iki 25 kg, juos dažnai tekdavo užkelti ant žirgo. Štai kodėl tokie šarvai buvo naudojami tik turnyruose. Mūšio metu buvo dėvimi lengvesni šarvai. Vėlyvaisiais viduramžiais kunigaikščiai ir karaliai norėjo būti labiau nepriklausomi nuo pavaldinių ir turėjo samdinių armijas, kurioms priklausė gerai organizuoti pėstieji. Tokiu būdu riterystė prarado savo svarbą ir po truputį buvo panaikinta. Daugelis riterių sugebėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų ir tapo samdiniais. Kiti tapo plėšikų baronais iš finansinės būtinybės.

Šis modelis atkuria XV a. riterio išvaizdą. Jis nėra labai sudėtingas, bet gana gerai suprojektuotas ir vidutiniškai detalizuotas, tinka net ir pradedantiesiems bei mažos patirties modeliuotojams. Bet jiems rekomenduojams dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Keletas detalių išspausdintos dvipuse spauda, galima pasirinkti vieną iš dviejų riterio veidų variantų ir vieną iš trijų skydų versijų. Yra 1 kartono lapas (1 mm storio) detalių paklijavimui.