Trebuka (Trebučetas) – Viduramžių apgulties mašina

Viduramžių Europoje apgulties karas buvo vienas iš svarbiausių karybos elementų (ypač viduriniais ir vėlyvaisiais viduramžiais), o pilių ar įtvirtintų punktų apgulimo menas buvo labai svarbus. Atsižvelgiant į tai, nenuostabu, kad viduramžių Europoje atsirado daug įvairių tipų apgulties mašinų. Žinoma, vienas iš labiausiai paplitusių buvo taranas, kuris turėjo išversti sienas arba – daug dažniau – išlaužti apgultos tvirtovės vartus. Taip pat buvo naudojamos įvairios katapultos, įskaitant tokias mašinas kaip: mangonelės, onageriai ar trebučetai (trebukos). Pastarieji Viduržemių mūšiuose atsirado XII amžiuje ir gana greitai atsidūrė kitose Europos šalyse. Jis naudojo atsvarą, kad subalansuotų metamo krovinio svorį. Tai taip pat buvo laikoma viena iš efektyviausių viduramžių apgulties mašinų. Rašant apie mėtymo ginklus, verta paminėti didžiuosius arbaletus, atsiradusius brandžiaisiais viduramžiais. Žinoma, apgulties bokštai taip pat buvo plačiai naudojami. 

Didelis, vidutinio sudėtingumo gerai suprojektuotas ir neperkrautas detalėmis modelis, puikiai tiksiantis net ir pažengusiems pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams. Tik jiems reikėtų dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje, neskubėti, dirbti kruopščiai ir atidžiai. Kadangi grafinės instrukcijos yra tik tiek, kiek „katinas priverkė“, bus labai problematiška susidoroti su šio grėsmingo ginklo trosine valdymo sistema. Tam, kad ją teisingai suvedžioti, gali tekti pasiieškoti informacijos Internete, nes tai, kas duodama žurnale, mažai informatyvu ir palieka daug erdvės spėlionėms. Tekstinė instrukcija šioje srityje taip pat nedaug aiškumo įneša. Spalvų ir tekstūrų atsargų nėra.