„RWD-4“ ir „RWD-5bis“ – Lenkijos sportiniai lėktuvai

Dvivietis sportinis lėktuvas sukonstruotas ir pagamintas inžinierių Stanislavo Rogalskio, Stanislavo Viguros ir Ježio Dževeckio Varšuvos dirbtuvėse RWD (nuo pirmų konstruktorių pavardžių raidžių) 1929 metais. Tai nebuvo nauja konstrukcija, o tik tolimesnio sėkmingo sportinio lėktuvo „RWD-2“, kuriuo lenkų pilotai pasiekė keletą tarptautinių skrydžio nuotolio ir aukščio rekordų šios klasės lėktuvais 1929 metais, tobulinimo rezultatas. „RWD-4“ nuo pirmtako skyrėsi varikliu ir didesniais matmenimis. Jis buvo pagamintas specialiai 1930 metų tarptautiniam Europos turistinių lėktuvų sąskrydžiui Challenge 1930. Pirmieji trys egzemplioriai su registracijomis SP-ADK (pil. – Francišekas Žvirka), SP-ADL (pil. – Ježis Bajanas) ir SP-ADM (pil. – Tadeušas Karpinskis) ir konkursiniais numeriais 09, P1 ir P2 dalyvavo reide per Europą, bet jiems nelabai pasisekė: visą reidą baigė tik Ježis Bajanas, užėmęs 32 vietą. SP-ADL aplaužytas tupiant Hendono oro uoste Anglijoje, suremontuotas, bet patyrė variklio gedimą ir iš lenktynių pasitraukė. „RWD-4“ pagaminti tik 6 egzemplioriai, kurie dalyvavo madinguose tada reiduose ir sąskrydžiuose. Paskutinis iš jų nurašytas  1936 metais.

„RWD-5“ pagamintas 1930 metais ir buvo tolimesnis „RWD-4“ išvystymo rezultatas. Jo konstrukcija buvo smarkiai pakeista. Pirmą kartą RWD istorijoje liemens karkasas surinktas iš plieninių vamzdžių, sparno konstrukcija išliko medinė. Tai buvo vienas iš naujoviškiausių sportinių – turistinių lėktuvų pasaulyje 30-aisiais metais. Jo kabina buvo uždara ir turėjo gerą apžvalgos lauką, lėktuvas buvo greitas ir galėjo toli skristi be kuro papildymo. Skrydžio savybės taip pat buvo puikios. Skrisdami prototipu pilotai Henrikas Žvirko ir Marianas Pronaška pasiekė keletą puikių rekordų šios klasės lėktuvų kategorijoje. Visa tai sudėjus, lėmė, kad „RWD-5“ pripažintas geriausiu tarpukario Lenkijos sportiniu lėktuvu. 1932 metais „RWD-5“ buvo pasirinktas skrydžiui per Atlantą. Tam perdirbtas egzempliorius SP-AJU – keleivio sėdynės vietoje sumontuotas aliumininis 300 l talpos kuro bakas, o dar 4 113 l talpos kuro bakai įtaisyti sparno konsolėse. Tai padidino lėktuvo skrydžio nuotolį iki 5000 km. Taip pat padaryti keli pakeitimai, pagerinę piloto darbo sąlygas ir sumontuota daugiau prietaisų prietaisų lentoje bei patobulinta kabinos įranga. Sustiprinta važiuoklė ir atsisakyta langų ir durų galinėje kabinoje. Taip perdirbtas vienvietis lėktuvas pažymėtas „RWD-5bis“. Juo kapitonas Stanislavas Skaržinskis1933 balandžio 15 dieną atliko bandomąjį skrydį aplink Lenkiją. Nuskrista 1650 km. Balandžio 27 išvyko iš Varšuvos į Rio de Žaneirą. Etapais buvo nuskrista iki Sent Louis Senegale, iš kur gegužės 7 pakilo skrydžiui per pietų Atlantą. Po sunkaus naktinio skrydžio gegužės 8 dieną nusileista Macejo oro uoste Brazilijoje. Nuskrista 3582 km ir tam sugaišta 20 val 30 min. Taip pasiektas skrydžio nuotolio lėktuvais, kurių sava masė nesiekia 450 kg, rekordas. Vėliau „RWD-5bis“ naudotas Varšuvos Aeroklubo reikmėms, o 1939 rugsėjį evakuotas į Lenkijos rytus, kur jį perėmė TSRS armija. 1940 gegužę buvo eksponuojamas Kijeve kartu su iš suomių aviacijos perimtais lėktuvais. Tolimesnis lėktuvo likimas nežinomas.

Du nesudėtingi, puikiai detalizuoti modeliai bet kokios patirties modeliuotojams. Mažos patirties modeliuotojai gali pasidaryti šiuos modelius be vidaus įrangos ir su nepermatomais kabinų stiklais (bent jau „RWD-5bis“, nes „RWD-4“ kabina atvira iš šonų ir vidaus įrangą teks daryti), bet jiems rekomenduojama dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Spalvų atsargos nėra, tekstinė instrukcija gana plati, aiški ir išsami, grafinė – galėtų būti ir geresnė. Antikvarinis leidinys.