I-25 "Otsu-Gata" - Japonijos povandeninis laivas

I-25 - japonų II Pasaulinio karo laikotarpio povandeninis laivas, kurio kilis padėtas 1939 m., paleistas 1940 m. birželį, Japonijos imperatoriškajame laivyne pradėtas eksploatuoti 1941 m. Laivo ilgis - 108,7 m, plotis 9,3 m, povandeninė vandentalpa - 3300 tonų. Maksimalus I-25 greitis vandens paviršiuje siekė 23,5 mazgo. Pagrindinė ginkluotė buvo šeši 533 mm torpediniai aparatai, artilerinė ginkluotė – vienas 140 mm pabūklas ir du 25 mm 96 tipo priešlėktuviniai pabūklai. Laive taip pat buvo vienas hidroplanas Yokosuka E14Y. I-25 buvo B1 tipo vandenyninis povandeninis laivas, kurio konstrukcijos daugelis sprendimų buvo pagrįsti "Kaiden" ir  ypač KD6 tipo povandeninių laivų konstrukcija. Tačiau nuo savo pirmtakų jis skyrėsi dydžiu, ypač povandeniniu ir antvandeniniu greičiu, panirimo gyliu, kuris išaugo iki maždaug 100 metrų. B1 tipo laivai ginkluotėje turėjo hidroplaną, o tai jiems suteikė daugiau galimybių žvalgyti jūrą, jie taip pat pasižymėjo dideliu veikimo nuotoliu ir autonomiškumu. I-25 pradėjo savo dalyvavimą kare Ramiajame vandenyne, patruliuodamas Oahu salos vandenyse per Japonijos puolimą Pearl Harbor 1941 m. gruodžio 7 d. Kitų metų (1942 m.) vasario ir kovo mėn. I-25 veikė pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Sidnėjaus ir Melburno srityse Australijoje. 1942 m. gegužę laivas buvo nukreiptas į Aleutų salų regioną, kuriame daugiausia buvo atliekamos žvalgybos užduotys. Savo ruožtu 1942 m. antroje pusėje I-25 buvo nukreiptas prie vakarinių JAV krantų. Laivas buvo nuskandintas 1943 m. rugsėjo 3 d., kai Naujųjų Hebridų rajone vykdė eskadrinio minininko USS "Ellet" torpedinę ataką.

Didelis, bet nelabai sudėtingas, gerai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas povandeninio laivo modelis bet kokios patirties modeliuotojui. Tik pradedantiesiems, kurie žengia pirmuosius žingsnius popieriniame modeliavime, jis netinka. Kelis modelius suklijavusiems pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams rekomenduojama dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje ir neskubėti. O vidutinės patirties ir patyrusiems "jūrų vilkams" bus kur įsisiautėti "tobulinimo vėjams". Spalvų atsargų nėra, bet kažkiek jos galima "prikombinuoti" iš kitų detalės pusių paklijavimo laukelių. Tekstinės instrukcijos, galima sakyti, kad ir nėra - tik kelios bendros pastabėlės, grafinė - taip pat ne per didžiausia, bet pakankama modelio suklijavimui. Tik brėžiniai galėjo būti bent dvigubai didesni. Antikvarinis leidinys.