Change Vought F4U-1D „Corsair“ – JAV deninis naikintuvas

Revoliucinis F4U „Corsair“ dizainas buvo sukurtas 1938 m., atsižvelgiant į JAV karinio jūrų laivyno prašymą suprojektuoti greitaeigį naikintuvą, kuris turėjo bazuotis lėktuvnešiuose. Chance Vought priėmė iššūkį, siekdamas sumontuoti galingiausią iš galimų variklių (t. y. Pratt-Whitney „Double Wasp“) į mažiausią įmanomą lėktuvo liemenį. Svarbiausia buvo įmontuoti gremėzdišką važiuoklę į apverstus, žuvėdros tipo sparnus, kurie tapo orlaivio skiriamuoju ženklu. Pirmas prototipo skrydis įvyko 1940 metų gegužės 29 dieną, o JAV karinis jūrų laivynas pirmąjį serijinį „Corsair“ gavo 1942 metų liepos 31 dieną. Tačiau JAV karinio jūrų laivyno atlikti bandymai lėktuvnešiuose atskleidė kai kuriuos konstrukcijos trūkumus, todėl pirmoji orlaivio serija pateko į jūrų pėstininkų korpuso eskadriles ir buvo operuojama iš sausumos bazių. Pirmasis dalinys, kuris gavo F-4, buvo VMF-124 eskadrilė Gudalcanale. Greitai paaiškėjo, kad naujoji mašina neabejotinai pranoksta visas priešo mašinas, o kai kuriais atžvilgiais – ir F-6 „Hellcat“. Tačiau tuo pačiu metu buvo labai sunkus pilotuoti ir nusileidimo metu reikalavo daug dėmesio. Įdomu tai, kad tik iki 20% "Corsair" misijų pakilo iš lėktuvnešių denių ir beveik per visą karą jie išliko daugiausia jūrų pėstininkų korpuso naikintuvu. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, F-4 „Corsair“ liko tarnyboje ir dalyvavo Korėjos kare (1950-1953).

Nedidelio naikintuvo nedidelis ir modelis, tiems laikams gana gerai suprojektuotas ir vidutiniškai detalizuotas, skirtas tikrai „mažiesiems modeliuotojams“. Neblogai detalizuota visa lėktuvo išorė, kabinos įranga nedetalizuota, važiuoklė detalizuota minimaliai, jos nišos – taip pat tik minimaliai detalizuotos, yra pakabinamos ginkluotės (dvi bombos) detalės.  Spalvų atsargų nėra, tekstinė instrukcija nemaža, gana išsami ir informatyvi lenkų kalba, grafinė gal kiek per maža, bet pakankama modelio suklijavimui. Antikvarinis leidinys.