Seneco sinagoga (Slovakija)

Viduramžiais Dunojaus aukštupio ir žemupio sankirtoje susikirto svarbūs prekybos keliai. Jų sankirtoje susiformavo gyvenvietė, o vėliau kaimas, minimas jau 1252 m. vokišku pavadinimu Zemch. Tuo metu Žitný ostrov viršutinėje dalyje gyveno vokiečiai. 1412 m. dabartinis Senecas jau minimas kaip rinkliavos punktas, o XV amžiuje jis tapo prekybiniu miestu. Čia netgi buvo gynybinė pilis, iš kurios kilo tuometinis istorinis pavadinimas „Wartberg“. Garsus miesto istorijos skyrius yra pirmosios universitetinio tipo švietimo ir ekonomikos įstaigos veikimas 1763–1776 m. „Collegium Oeconomicum“ įkūrė Marija Tereza, padedama teismo kanclerio Františeko Esterhazy. Laikui bėgant, Senecas tapo svarbiu Bratislavos apskrities centru, o XIX amžiuje – pavieto centru. XIX ir XX amžių sandūroje Senecas buvo klestintis ir atviras miestas, kurio neatsiejama dalis buvo didelė žydų bendruomenė. Senesnė sinagoga, pastatyta 1827 m., laikui bėgant tapo per maža. Todėl 1906 m. žydų bendruomenė dabartinėje Taikos aikštėje pastatė naują sinagogą pagal vietos statybininko Jozefo Halzlo projektą. Jos architektūra – tai neoromaninio ir vadinamojo maurų stilių derinys. Plastiškai struktūrizuotame gatvės fasade dominuoja didelis rozetės tipo langas pirmame aukšte ir įėjimo portalas su tipiška pasagos formos arka. Fasado frontono antstate yra frizas su Dovydo žvaigždės heksagrama ir Dešimties įsakymų lentelėmis. Stačiakampis pastato planas yra padalintas į prieangį ir pagrindinę vienos navos erdvę. Iš prieangio į moterų galerijas pirmame aukšte veda šoniniai laiptai. Statyboje taip pat buvo panaudoti modernūs konstrukciniai elementai, tokie kaip ketinės galerijos atramos ir geležinės lubų sijos. Iš vertingų meninių ir meninių-amatinių elementų išsaugotos kesoninės lubos, durys, dalis langų ir originalios dekoratyvinės tapybos liekanos. Renovacijos metu pavogta reta praustuvė su donorine plokšte iš sinagogos prieangio. Sinagogos teritorijoje yra gyvenamojo ir ritualinio komplekso liekanos su ritualine vonia (mikva), kupoliniu plytų krosnimi ir šuliniu. Didžioji dalis Seneco žydų gyventojų tragiškai žuvo per Holokaustą. Pastangas atkurti bendruomenės gyvenimą sužlugdė komunistinis režimas. 1956 m. sinagogą perėmė valstybė ir naudojo kaip sandėliavimo patalpą bei klėtį. Pastaraisiais dešimtmečiais paminklas buvo apleistas ir palaipsniui iro. 2015 m. sinagogą iš Slovakijos Respublikos žydų religinių bendruomenių centrinės sąjungos už simbolinį 1 eurą įsigijo Bratislavos savivaldos regionas. Regiono tikslas buvo restauruoti sinagogą ir pritaikyti ją daugiafunkciam kultūros ir socialiniam centrui su regiono žydų kultūros istorijos paroda. Paminklo restauravimas vyko 2018–2023 m. ir apėmė operacinių bei lankytojų patalpų, vadinamojo informacinio paviljono sinagogos teritorijoje, statybą. Ritualinio-gyvenamojo komplekso liekanų restauravimas dar neatliktas.

Nedidelis, nelabai sudėtingas, gana gerai suprojektuotas ir puikiai detalizuotas modelis, tiksiantis bet kokios patirties modeliuotojams. Tik pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams rekomenduojame dirbti labiau prityrusio kolegos priežiūroje, neskubėti ir pasitelkti visas kruopštumo, atidumo ir kantrybės atsargas. Spalvų atsargos nėra (arba galima sakyti, kad jos labai daug – juk modelis daugiausiai baltas), tekstinė instrukcija slovakų kalba ne iš didžiųjų, bet ja reikės remtis, nes grafinę sudaro vos 1, nors ir gerai pabraižytas, surinkimo brėžinys.