GAZ-51 ALG-17 – TSRS sunkvežimis - priešgaisrinės kopėčios

GAZ-51 – lengvasis sunkvežimis, kurį gamino TSRS Gorkio vardo automobilių gamykla. Transporto priemonė buvo sumanyta dar prieš Antrąjį Pasaulinį karą ir kartu su visais varomaisiais ratais GAZ-63 pradėta masiškai gaminti po karo. GAZ-51 pagrindu taip pat buvo gaminamas savivartis GAZ-93. GAZ-51 kūrimo idėjos kilo dar XX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje. GAZ-AA darėsi vis labiau pasenęs, net ir pagal tarybinius standartus. Jo amerikietiško atitikmens „Ford AA“ gamyba baigta dar 1931 m. Todėl nuo 1937 m. vasario buvo projektuojamas GAZ-11-51: lengvasis sunkvežimis su galingesniu varikliu ir visiškai perprojektuota kabina. Pastaroji vizualiai buvo panaši į vėliau pagaminto „UralZIS-355M“. Šešių cilindrų benzininis variklis buvo „Dodge“ konstrukcijos kopija. Tarybų Sąjunga jau 1936 m. buvo įsigijusi didelį kiekį šių variklių ir pritaikiusi savo gamyklų linijoms. GAZ-11 variklių gamyba GAZ pradėta 1937 m. Prieš karą jie iš pradžių  naudoti tik lengvuosiuose automobiliuose, tokiuose kaip GAZ-11-73 ir GAZ-61. Tik po karo jis buvo pradėtas naudoti ir serijiniuose sunkvežimiuose, kaip ir buvo planuota iš pradžių. Iki 1939 m. buvo baigti du GAZ-11-51 prototipai. Karo metu šio projekto darbai buvo nutraukti ir atnaujinti tik 1943 m. Buvo pagaminta daugiau prototipų, pasitelkiant, be kita ko, patirtį, įgytą naudojant lendlizinius sunkvežimius, tokius kaip „Studebaker US6“. Priešserijinė gamyba prasidėjo 1945 m. birželį. 1945 m. liepos 19 d. Maskvos Kremliuje įvyko pristatymas, po kurio buvo patvirtinta masinė gamyba. Ji prasidėjo 1946 m. sausio 6 d. Šio ankstyvojo etapo modelius galima atpažinti iš to, kad šoniniai langai dar neturi vėlesnio, būdingo užapvalinto viršutinio krašto. Modernizuota versija GAZ-51A buvo gaminama nuo 1955 m. 1957 m. vasarą Molotovo vardas buvo pašalintas iš gamyklos pavadinimo, o tai buvo pastebima tuo, kad ant sparnų vietoj „Avtozavod imeni Molotova“ (Molotovo v ardo automobilių gamykla) dabar buvo įspaustas „Gorkovsky Avtozavod“. Metinė gamyba pasiekė piką 1958 m. – 173 000 vienetų. Jo įpėdinio GAZ-53 gamyba prasidėjo 1961 m., o po kelerių metų buvo pristatytas GAZ-52. Nepaisant to, GAZ-51 buvo gaminamas iki 1975 m. balandžio 2 d., o kai kurios specialios versijos, pavyzdžiui, savivartis GAZ-93 - iki 1976 m. Iš viso per beveik 30 metų nuo konvejerio nuriedėjo 3 481 033 GAZ-51 sunkvežimiai. Kaip ir daugelyje buvusio Rytų bloko šalių, GAZ-51 pateko ir į Rytų Vokietiją. Šie automobiliai plačiai naudoti ir Lietuvos TSR, nemažas jų kiekis sulaukė ir nepriklausomos Lietuvos, bet laikas pasiėmė savo – dabar sutikti šį antikvarą galima tik retromobilių arba rekonstruktorių sąskrydžiuose, pamatyti keliuose Lietuvos technikos muziejuose.

Nedidelis, sudėtingas, maksimaliai šiam masteliui detalizuotas ir puikiai suprojektuotas gana paprasto išoriškai automobilio modelis, skirtas tik vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Modelis atkuria automobilio GAZ-51 versiją ALG-17. Tai – priešgaisrinės tarnybos išstumiamos savaeigės kopėčios, modelis atkuria Sverdlovsko priešgaisrinės tarnybos naudotą automobilį. Bet manau, kad ir LTSR tokios buvo naudojamos, tik reikėtų susirasti tai patvirtinančių nuotraukų ir galima pasidaryti puikų „lietuvišką“ modelį. Modelyje puikiai atkurta važiuoklė, variklio skyrius, transmisija, kabinos įranga, kopėčių mechanizmas, kuris dar ir gali būti sukiojamas, kopėčios kilnojamos ir ištraukiamos. Puikiai atkurta išorinė detalizacija. Spalvų atsargos nėra, bet jos galima puikiausiai „prisikombinuoti“ taupiai naudojant dvipusio dažymo detalių kitų pusių paklijavimo laukelius. Kur reikia, detalės spausdintos dvipuse spauda, nedažytos metalinės originaliame automobilyje detalės spausdintos „Metallic“ tipo sidabriniais dažais. Tekstinės instrukcijos lenkų kalba beveik nėra – tik kelios pastabos, bet grafinė instrukcija – visų norų išsipildymas!!!