Drzymalos vežimas - namas ant ratų

Michałas Drzymała gimė Zdrójaus mieste, Didžiojoje Lenkijoje. 1881 m. jis vedė pusiau vokietę Józefą Vetter. Nuo tos akimirkos jis buvo priverstas dažnai keisti gyvenamąją vietą, kad užsitikrintų stabilumą sau ir savo šeimai. 1904 m. rugpjūtį jis nusipirko dviejų hektarų sklypą Podgradovicuose netoli Rakoniewicų, netoli Wolsztyno-Grodzisko geležinkelio linijos. Jis planavo ten statyti namą. Atrodė, kad šeima įgyvendino savo svajones ir ras ramybę. Bet visos tos svajonės buvo toliau nuo tiesos. Prūsijos įstatymai reikalavo valstybės administracijos sutikimo pastato statybai. Germanizacijos politiką įgyvendinusios valdžios institucijos selektyviai panaudojo šią nuostatą Lenkijos gyventojų nenaudai. Šioje situacijoje Drzymała nusipirko cirko vagoną, kuriame gyveno. Net... vokiečiai padėjo pergabenti vagoną į sklypą (jie netgi padėjo nupirkti antrą vagoną Drzymałai – jo byla jiems buvo Prūsijos administracijos absurdiškumo simbolis). Kai pareigūnai nusprendė, kad vežimas, ilgiau nei parą stovintis vienoje vietoje, yra pastatas, Drzymala perkėlė savo "butą', kad įrodytų, jog vežimas nėra nekilnojamasis turtas. Tačiau 1910 m. jis pardavė žemę ir persikėlė į Cengielską netoli Rostarževo. Drzymalos vežimas tapo kovos su germanizacija Prūsijos padalijimo metu simboliu. Vėliau lenkai jį laikė relikvija. 1910 m., minint Žalgirio mūšio 500-ąsias metines, jis buvo eksponuojamas Krokuvos barbakane. Tada jis buvo perkeltas į Vavelį, kur stovėjo iki 1920 m. Po metų buvo pasiūlyta jį paaukoti Poznanės Nacionaliniam muziejui arba Varšuvos citadelei, tačiau dėl susidomėjimo stokos buvo nuspręsta jį parduoti aukcione. Gauti pinigai turėjo būti panaudoti fotodokumentacijai gaminti ir meno kūriniams įsigyti. Galiausiai, 1922 m. birželio 1 d., vežimas už 80 000 Lenkijos markių buvo parduotas Józefui Butyńskiui, gyvenančiam Prandnike Červonuose. Muziejaus kolekcijoje, amatų, materialinės kultūros ir militarijos skyriuje, yra vagono fragmentas, apibūdintas kaip „Mychał Drzymała vežimo atminimo lenta“. Pats Drzymała ir jo byla išgarsėjo visame pasaulyje. Deja, iki 1927 m. jis buvo užmirštas Lenkijoje. Tik prezidentas I. Mościckis pakvietė jį į savo namus (pasakojama, kad jis netgi pabučiavo jam ranką pasisveikindamas). Vėl pastebėtas, jis gavo rentą iki gyvos galvos. Mirė neturėdamas materialinių rūpesčių. 1937 m. balandžio 29 d. buvo palaidotas Miasteczko Krajeńskie kapinėse.

Nedidelis, nesudėtingas, gerai suprojektuotas modelis pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams. Bet tai nereiškia, kad jis netinka patyrusiems modeliuotojams - jie visada prisigalvos, kaip ir iš paprasto leidinio padaryti šedevrą. Grafinė instrukcija nedidelė, bet pakankama, tekstinė - taip pat nedidelė, bet puikiai papildo grafinę. Spalvų ir tekstūrų atsargų nėra. Yra dviejų arklių, paties Drzymalos ir jo žmonos siluetiniai modeliai, tačiau arklių pakinkymo įrangos nėra. O ir vietos ant leidinyje esančio pagrindo jiems nelabai atsirastų...