„Bouvet“ – Prancūzijos eskadrinis šarvuotlaivis

„Bouvet“ – Prancūzijos karinio jūrų laivyno eskadrinis šarvuotlaivis. Penktasis ir paskutinis „Charles Martel“ tipo eskadrinis šarvuotis, pavadintas Prancūzijos admirolo François-Joseph Bouvet, kovojusio Revoliucijos ir Napoleono karuose, vardu. Laivo kilis padėtas 1891 m. liepą, nuleistas į vandenį 1894 m. liepą ir pradėjo tarnybą 1897 m. liepą. Šiam tipui priklausė laivai „Charles Martel“, „Carnot“, „Massena“, „Jauréguiberry“ ir „Bouvet“, bet labai skyrėsi konstrukcijos detalėmis, visipastatyti Prancūzijos kariniam jūrų laivynui 1890 m. Didžiąją dalį tarnybos „Bouvet“ praleido Prancūzijos karinio jūrų laivyno Viduržemio jūros ir Šiaurės divizijose, reguliariai dalyvaudamas kasmetiniuose didelio masto manevruose. Pirmojo Pasaulinio karo pradžioje karo laivas lydėjo konvojus iš Šiaurės Afrikos į Prancūziją. Netrukus ji prisijungė prie sąjungininkų eskadros Dardanelų kampanijoje. 1915 m. kovo 18 d., per artilerijos apšaudymą, į šaudantį į turkų fortus „Bouvet“ kelis kartus pataikė turkų sviediniai ir sunaikino kai kuriuos kazematus bei sugadinj priekinį bokšto vamzdžio prapūtimo sistemą. Šarvuotlaivyje laive kilo gaisrai. Apie 13:54 val. į „Bouvet“ pataikė 356 mm sviedinys, kuris sukėlė sprogimą parako sandėliuose, ir laivas nuskendo per dvi minutes. Žuvo 639 įgulos nariai, įskaitant vadą, pirmojo rango kapitoną De la Touche. Į pagalbą atskubėję eskadriniai minininkai išgelbėjo tik 48 įgulos narius. Pagal kitą versiją, laivas paskendo įplaukęs į minų lauką, kurį slapta padėjo turkų minų užtvėrėjas „Nusret“ kovo 7–8 d. naktį. Tą dieną taip pat buvo paskandinti du britų karo laivai. Šie nuostoliai įtikino sąjungininkus, kad jūrų pėstininkų įsiveržimas į Dardanelus neįmanomas be antžeminės paramos, todėl buvo nuspręsta pradėti desantinį išsilaipinimą ir vykdyti sausumos operaciją Galipolio pusiasalyje. Iš šiame žurnale esančių detalių galite suklijuoti 1898 m. išvaizdos „Bouvet“ modelį. 

Vidutinio  dydžio šarvuotlaivio vidutinio dydžio ir modelis, labai sudėtingas, skirtas tik vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Modelis puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas. Yra gana didelės spalvų ir tekstūrų atsargos, tekstinė instrukcija ukrainiečių, lenkų, anglų ir vokiečių kalbomis – nelabai didelė, bet apimanti visą modelio klijavimo procesą ir puikiai papildanti milžinišką, išsamią, informatyvią ir lengvai skaitomą grafinę instrukciją. Tiesa, grafinė instrukcija, nors ir puiki, bet „kvepia“ lengvu chaosėliu. Yra detalių, spausdintų dvipuse spauda.