Messerschmitt Me-410A-1 - Vokietijos sunkusis naikintuvas-bombonešis

Messerschmitt Me-410 "Hornisse" (vok. širšė) - Vokietijos II Pasaulinio karo dviejų variklių metalinės konstrukcijos žemasparnis su klasikine updega sunkusis naikintuvas-bombonešis. jo pagrindą sudarė modifikuotas Messerschmitt Me-210 lėktuvo išplatintas liemuo, kuriame sumontuoti nauji "Daimler-Benz' DB 603A varikliai, įtaisyti ilgesnėse gondolose. Lyginant su Me-210, sparno priekinės briaunos kampas buvo sumažintas. Pirmasis Me-410 prototipas buvo baigtas 1942 m. Siekiant išbandyti naująjį lėktuvo korpusą, šeši Me-210A orlaiviai buvo perdaryti pagal Me-410 standartą, paliekant senus "Daimler-Benz" DB 601 F variklius. Tai Me-210A-1 ir Me-210A-2. Paskui šis lėktuvas buvo perduotas japonams ir šioje šalyje išbandytas, norint įsitikinti, ar jis tinkaimperatoriškajai aviacijai. Me-410 kūrimo programoje buvo ir daugiau prototipų, perkonstruotų iš Me-210 lėktuvų korpusų (pvz., Me-410 V22, kuris buvo Me-210A-0 modifikacija), taip pat buvo pastatytas nuo nulio kaip Me-410 (pvz., Me-410 V18). Prototipo bandymai parodė, kad Me-410 skrydžio savybės žymiai viršija Me-210. Naujojo naikintuvo charakteristikos buvo žymiai geresnės už Messerschmitt Bf-110 ir tai pranašavo jam sėkmę. Dėl šio fakto RLM nusprendė pradėtii Me-410 į serijinę gamybą. Lėktuvas turėjo būti gaminamas dviem pagrindiniais variantais: Me-410A-1 "Schnellbomber' (greitasis bombonešis) ir A-2 'Zerstörer' (naikintuvas). Me-410A-1 pradėtas gaminti 1943 m. sausio mėn., o pirmieji naikintuvai Luftwaffe padalinius pasiekė dar to paties mėnesio pabaigoje. Šios versijos artilerinė ginkluotė nesiskyrė nuo naudojamos Me-210 (dvi 20 mm MG 151 patrankėlės ir du 7,92 mm MG 17 kulkosvaidžiai, patalpinti priekinėje fiuzeliažo dalyje, bei du 13 mm judami kulkosvaidžiai MG 131 ). Bombų ginkluotė patalpinama skyriuje, esančiame priekinėje liemens dalyje. Lėktuvas galėjo gabenti vieną SC 1000 arba SD 1000 bombą, kurios svoris buvo 1000 kg, arba dvi SC 500 bombas, kurių kiekvienos svoris buvo 500 kg, arba iki aštuonių SC 50 bombų, kurių kiekvienos svoris yra 50 kg. Kaip bombų taikiklis naudotas prietaisas "Stuvi 5B", pritaikytas mėtyti bombas iš smingamojo skrydžio. Buvo kelios Me-410A-1 modifikacijos. Me-410B versijoje, smogiamojoje versijoje, lėktuvui po sparnu buvo sumontuoti papildomi keturių 210 mm nevaldomų raketų pakabinimo mazgai. 

Vidutinio dydžio, gerai suprojektuotas ir gana gausiai detalizuotas modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Tačiau, nedarant kabinos įrangos, darant kabinos gaubtą nepermatomą, važiuoklę įtrauktą ir neskubant bei dirbant labiau patyrusio kolegos priežiūroje, šį modelį puikiausiai susiklijuos ir pažengęs pradedantysis bei mažos patirties modeliuotojas. Puikiai detalizuota kabina, važiuoklė, išorės detalizacijos nėra daug (nėra net bombų bei raketų), tai modelis tikrai nėra iš sudėtingųjų dešimtuko. Grafinė instrukcija nedidelė, gana informatyvi, bet galėtų būti geresnė, tekstinė - tik keli sakiniai. Spalvų atsarga yra, bet ji labai nedidelė.