Fokker F.VIIb/3m – Olandijos/ Lenkijos bombonešis

1928 metais Lenkijos Komunikacijos ministerija nupirko licenciją 3 variklių keleivinio lėktuvo Fokker F.VIIb/3m gamybai. Jį gaminti patikėta ZM „Plage and Laszlewicz“ Liublino mieste. Tuo pat metu IV Aviacijos Departamento vadovybė pradėjo ieškoti pamainos pasenusiems Farman „Goliath“ bombonešiams ir atkreipė dėmesį į šį lėktuvo tipą. Gamykla Amsterdame pasiūlė gamyklinius bombonešio versijos brėžinius, bet galiausiai nuspręsta daryti savo versijos bombonešį. Konversavimo darbus atliko savi Liublino gamyklos inžinieriai. . 1928 lapkričio pabaigoje gamykla armijai pasiūlė savo studiją bombonešio konstrukcijai. Buvo sudaryta komisija, kuri turėjo įvertinti pateiktus pasiūlymus  ir mašinos tinkamumą kariniams tikslams. Jos išvados buvo nuviliančios: pažymėtas neįmanomumas instaliuoti priekinį šaulio lizdą, žemos skrydžio charakteristikos ir per didelė sparno įkrova, kas labai ribojo naudingą įkrovą. Pasiūlyti tam tikri pakeitimai, tuo pačiu pažymint, kad jie tik nežymiai įtakos lėktuvo charakteristikas. Pagal prieinamus duomenis buvo pasiūlyta sumontuoti radijo stotį, fotoaparatus, , apšvietimą naktinių skrydžių bombonešiams kartu su tūpimo prožektoriumi. Taip pat siūlyta įrengti kabinų šildymą, priekyje sumontuoti atstumiamas duris avariniam lėktuvo palikimui (jomis turėjo pasinaudoti priekyje dirbantys įgulos nariai. Siūlyta variklius pakeisti 3 galingesniais (220 a. g. galios) Skoda Wright „Whirlwind“ J5Ab. Bombų įkrova turėjo siekti iki 1000 kg įvairiomis kombinacijomis, gynybinę ginkluotę turėjo sudaryti 4  liemenyje bei vienas kulkosvaidis „Vickers“ 09/18, sumontuotas šaudymui žemyn per išpjovą lėktuvo dugne. Vėliau, eksploatuojant šiuos bombonešius, pastarasis kulkosvaidis buvo išmontuotas, o išpjova likviduota. Galiausiai aviacijos vadovybė užsakė 20 šių bombonešių ir jie buvo pagaminti ir priimti tarnybon. Įgulą sudarė 4 žmonės: pilotas, bombų specialistas, radistas ir šaulys. Fokker F. VIIb/3m buvo apginkluotos 211, 212 ir 213EB eskadros. Nežiūrint į kritiką, kurios lėktuvas sulaukė iš komisijos, įgulos jį labai gyrė. Jis buvo saugus skrydyje, negendantis, buvo puiki mokymo priemonė ir jais skraidydami patirties sėmėsi būsimų „Loš“ bombonešių ekipažai, kurie puikiai kovėsi 1939 Rugsėjo kampanijos metu. Baigę tarnybą „Fokeriai“ buvo pervesti į transporto bei parašiutininkų mokymo dalinius. 1939 metų kovų laikotarpiu šie lėktuvai priskirti bombonešių daliniams kaip transportiniai lėktuvai. Beveik visi jie buvo sunaikinti ir tik vienas bombonešio versijos lėktuvas evakavosi į Rumuniją.

 Modelis, nors ir puikiai suprojektuotas bei maksimaliai detalizuotas, nėra labai sudėtingas. Sudėtingiausia modelio dalis bus atvirai sumontuoti 3 varikliai, kurie nelabai "pasiduoda" supaprastinami. O šiaip pažengęs pradedantysis arba mažos patirties modeliuotojas, dirbantis labiau patyrusio kolegos priežiūroje, nedarydamas vidaus detalizacijos ir padaręs nepermatomus stiklus, pilnai gali suklijuoti šį gražų ir konkurencingą modelį. Yra nedidelė spalvų atsarga. Tekstinė instrukcija nedidelė, bet gana išsami, grafinė tiesiog puiki. Modelis atkuria mašinos, skraidžiusios 212 eskadroje išvaizdą.