- New
Gamintojas/ Leidykla: "Orlik". Lenkija
Mastelis: 1 : 50
Lapų skaičius: 12 x A4
Lapų su detalėmis skaičius: 7
Surinkimo brėžinių skaičius: 30
Sudėtingumas: Bet kokios patirties modeliuotojams.
Modelių matmenys: 204 mm x 250 mm x 90 mm ir 220,5 mm x 244 mm x 89 mm
(edit with the Customer Reassurance module)
(edit with the Customer Reassurance module)
(edit with the Customer Reassurance module)
Revoliucinė F4U „Corsair“ konstrukcija sukurta 1938 m., atsižvelgiant į JAV Karinio jūrų laivyno prašymą suprojektuoti greitaeigį naikintuvą, besibazuojantį lėktuvnešiuose. „Chance Vought“ priėmė iššūkį, numatė lėktuve sumontuoti galingiausią tuo metu prieinamą variklį (Pratt-Whitney „Double Wasp“) į mažiausią įmanomą lėktuvo korpuso skerspjūvį. Svarbiausia buvo įdėti gremėzdišką įtraukiamą važiuoklę į W formos, išlenktus sparnus, kurie tapo orlaivio skiriamuoju ženklu. Pirmą kartą prototipas pakilo į orą 1940 metų gegužės 29 dieną, o JAV Karinis jūrų laivynas pirmąjį serijinį „Corsair“ gavo 1942 metų liepos 31 dieną. Tačiau JAV Karinio jūrų laivyno atlikti bandymai lėktuvnešiuose atskleidė kai kuriuos konstrukcijos trūkumus, dėl to pirmoji šių naikintuvų serija pateko į jūrų pėstininkų korpuso eskadriles ir operavo iš sausumos bazių. Pirmasis pulkas, kuris buvo apginkluotas F-4, buvo VMF-124 Gudalcanale. Greitai paaiškėjo, kad naujoji mašina neabejotinai pranoksta visus priešo naikintuvus, o kai kuriais atžvilgiais – ir F-6 „Hellcat“. Tačiau tuo pačiu metu jis buvo labai sunkiai pilotuojamas ir reikalavo daug dėmesio tupiant. Įdomu tai, kad tik iki 20% "Corsair" misijų pakilo nuo lėktuvnešių ir beveik per visą karą jie išliko daugiausia jūrų pėstininkų korpuso mašina. Pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, F-4 „Corsair“ liko tarnyboje ir dalyvavo Korėjos kare (1950-1953). Techniniai duomenys (versija F4U-4): maksimalus greitis - 731 km/h, kilimo greitis - 19,7 m/s, maksimalios lubos - 12649 m, maksimalus skrydžio nuotolis - 1115 km, ginkluotė: stacionari - 6 M2 kulkosvaidžiai (kalibras 12, 7 mm) ir 4 20mm „Browning“ patrankos, pakabinama – iki 1800 kg bombų.
Republic P-47 „Thunderbolt“ – JAV gamybos vieno variklio naikintuvas ir atakos lėktuvas, sukonstruotas kaip žemasparnis monoplanas su klasikine uodega. Laikomas vienu geriausių JAV Antrojo Pasaulinio karo naikintuvų. Pirmas prototipo skrydis įvyko 1941 m., serijiniu būdu gamintas1942–1945 m. P-47 galima apibūdinti kaip JAV oro pajėgų darbinį arkliuką tiek Europoje, tiek Ramiojo vandenyno regione. Nors dėl 2000 a. g. galios R-2800 „Double Wasp“ variklio, kompresoriaus ir išmetimo sistemos gabaritų naikintuvas tapo labai didelu ir sunkiu, tai nebuvo kliūtis pasiekti puikius rezultatus. Mašinos naudingumas buvo toks didelis, kad jis buvo naudojamas tiek bombonešių palydai, tiek bombardavimo misijoms, kuriose P-47 vaidino pagrindinį vaidmenį. P-47 naudingumą taip pat patvirtina didžiulis pagamintų orlaivių skaičius - 15660, o D modifikacijos – net 12602 – tai yra absoliutus rekordas, kai kalbame apie vienos versijos pagamintų naikintuvų skaičių. Kita paplitusi versija buvo P-47N su pakeista sparno forma, didesniais degalų bakais ir galingesniu varikliu. Jis buvo naudojamas ir kaip naikintuvas, ir kaip smogiamasis lėktuvas. Net po Antrojo Pasaulinio karo "Thunderbolt" buvo vienas populiariausių amerikiečių naikintuvų iki šeštojo dešimtmečio pradžios. Techniniai duomenys (P-47D versija): ilgis - 11 m, sparno mostas - 12,42 m, aukštis - 4,47 m, maksimalus greitis - 697 km/h, kilimo greitis - 15,9 m/s, maksimalus skrydžio nuotolis - 2900 km, praktinės lubos -13 100 m, ginkluotė: stacionari - 8 12,7 mm M2 kulkosvaidžiai, pakabinama - iki 1100 kg bombų ar nevaldomų raketų.
Puikiai suprojektuoti ir gana gerai detalizuoti modeliai bet kokios patirties modeliuotojams, tik pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams reikėtų dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje, stengtis neskubėti, dirbti kantriai, kruopščiai ir atidžiai. Puikus detalizavimas, nors ir ne maksimalus, bet pakankamas 1 : 50 mastelio modeliams. Tekstinė instrukcija gana nemažos apimties, atskira kiekvienam modeliui ir gana išsamios lenkų kalba, grafinė – gana didelės apimties ir puikiai paaiškinančios visą surinkimo procesą. Yra nemaža spalvų atsarga. Detalės, kurios originaliame lėktuve paliktos nedažyto metalo spalvos, leidinyje atspausdintos „Metallic“ tipo sidabriniais dažais. Mažesnės patirties modeliuotojams rekomenduojama daryti modelius su įtraukta važiuokle, supaprastintu varikliu, be kabinos detalizavimo ir su nepermatomais kabinos gaubtų stiklais.