Boeing B-17G „Flying Fortress“ – JAV sunkusis bombonešis

Boeing B-17 „Flying Fortress“ – JAV gamybos tolimojo veikimo sunkusis II Pasaulinio karo bombonešis. Jis yra, ko gero, labiausiai žinomas bombonešis per visą aviacijos istoriją. Pradiniai projektavimo darbai BAC („Boeing Airplane Company“) pradėti 1934 metų birželio 18 dieną. Šis naujasis lėktuvas turėjo būti varomas 4 devynių cilindrų oru aušinamų variklių Prat and Whitney R-1690-E „Hornet“, kurių kiekvienas išvystė 750 a. g. galią. Pirmas prototipo skrydis įvyko 1935 liepos 28Sietlo oro uoste. Pabaigus bandymus „Boeing“ gamykloje, lėktuvas, pažymėtas B-299, perduotas USAF. JAV Karinių Oro pajėgų atlikti bandymai parodė triuškinamą „Boeing‘ prototipo persvarą prieš konkurentus (Martin – 149 ir Douglas DB-1). 13 užsakytų lėktuvų su žymėjimu YB-17 armijai perduoti 1937 metais. Tai buvo pirma serijinė „Skraidančios Tvirtovės“ versija. Sekanti serijiniu būdu gaminta versija žymėta B-17B, o pirmą kartą į orą pakilo Sietle 1939 birželio 27, o netrukus „BAC“ pagamino 39 anksčiau užsakytus lėktuvus. Sekanti versija buvo B-17C, paskui – B-17D, kuri jau kovėsi ore virš Didžiosios Britanijos. Pastovus bombonešio modifikavimas ir naujų techninių sprendimų diegimas lėmė naujų versijų atsiradimą. Pirma stambiaserijinė versija buvo B-17F, kurios pagaminta 3405 lėktuvai. 1943 liepą pradedama gaminti nauja serijinė versija – B-17G. Nuo prieš tai buvusios versijos skyrėsi tik galingesne ginkluote – 12 sunkiųjų oru aušinamų kulkosvaidžių „Browning“ M2 (0,5 kalibro -12,7 mm): du apatiniame priekiniame „Bendix“ bokštelyje su 300 šovinių atsarga kiekvienam, po vieną kulkosvaidį priekinės dalies šonuose (500 šovinių kiekvienam), du viršutiniame bokštelyje (po 500 šovinių kiekvienam), du liemens apačios bokštelyje „Sperry“ (500 šovinių kiekvienam), du šonuose galinėje liemens dalyje (400 šovinių kiekvienam) ir du galiniame įtaise arba „Cheyene“ tipo bokštelyje (500 šovinių kiekvienam). B-17G įgulą sudarė 10 žmonių: pilotas, antrasis pilotas, bombų specialistas, navigatorius, radiooperatorius ir 5 šauliai, lėktuvas galėjo nešti 2200 kg bombų.

Didelio lėktuvo didelis ir modelis, gerai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas modelis, kuris tinka tik vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Modelyje puikiai atkurtos visos matomos išorės detalės, važiuoklė, jos nišos, kabinų įranga, varikliai, ginkluotė (bombų liukai, kulkosvaidžiai, bombos), valdymo plokštumas galima padaryti arba kartu su pagrindinėmis plokštumomis, arba atskirtas nuo pagrindinių plokštumų. Spalvų ir tekstūrų atsargų nėra. Metalo spalva dažytos originalaus lėktuvo detalės (arba nedažytos metalinės) leidinyje spausdinamos „Metalic“ sidabrine spalva. Galima pasirinkti apkalos detales, spausdintas vienu iš dviejų spaudos būdų: ofsetinė (mažiau išraiškingas „metalas“, bet lengviau klijuoti) arba kreidinė spauda („metalas“ atrodo beveik kaip tikras poliruotas aliuminis, bet sunkiau klijuoti, nes ne visi klijai šiuo būdu spausdintą popierių suklijuoja. Be to, reikia labai saugotis, kad klijų nepatektų ten, kur nereikia – šito šis spaudos būdas neatleidžia). Tekstinė instrukcija lenkų  kalba gana didelė, apimanti visą modelio suklijavimo procesą, bet labai glausta ir tik papildanti didelės apimties, informatyvią, aiškią ir lengvai skaitomą grafinę instrukciją. Tik šios kai kurie brėžiniai galėtų būti ir didesni.