Sikorskij S-20 – Rusijos ir Tarybų Rusijos naikintuvas

Paskutinis lengvasis lėktuvas, kurį I. Sikorskis sukonstravo Rusijoje, buvo vienvietis naikintuvas – biplanas S-20. Jame įkūnyta visa patirtis, įgyta iš jo pirmtako S-16 eksploatacijos, taip pat pasinaudota patirtimi stebint geriausius užsienio naikintuvus. Lėktuvas buvo statomas labai greitai, pagal eskizinius brėžinius ir paties Sikorskio nurodymus, be gamyklinių brėžinių paruošimo. Bet lėktuvas pavyko. Pirmasis egzempliorius pagamintas 1916 rugsėjį ir savo išore tikrai atrodė gana veržlus. Viršutiniame sparne sumontuoti eleronai ir jo mostas buvo didesnis, už apatinio sparno. Variklis „Gnome Monoscoupe“ sumontuotas priekinėje liemens dalyje  ir buvo visiškai uždengtas skardiniais kapotais. Pradėti bandymai parodė, kad variklis kelia nemažai problemų, neturi pakankamos galios, o kitų tinkamų variklių tuo metu Sikorskis neturėjo. Bandomasis S-20 egzempliorius į kovinę eskadrą išsiųstas be variklio 1917 pradžioje, bet buvo pridėti du skirtingo mosto sparnų plokštumų komplektai. Jie turėjo būti parinkti bandymų eigoje. Šidlovskis, vadovavęs bandymams, iš Pagrindinės Karinės technikos valdybos užprašė rotacinius variklius „Gnome- Rhone“ (110 a. g.) ir „Clerget“ (130 a. g.). Buvo numatytas net naikintuvo perdarymas eiliniam vandeniu aušinamam 150 a. g. galios varikliui „Hispano Suiza“. Bet gautas tik „Rhone“ variklis. Atlikti naikintuvo su šiuo varikliu bandymai parodė puikias skrydžio ir kovines savybes ir pagal jas lėktuvas lenkė daugelį geriausių 1916 – 1917 metų konstrukcijų. Jis buvo greitesnis už „Nieuport“, bet lėtesnis už „Vickers“ naikintuvus. Gamykla „Avia – Balt“ pareiškė iniciatyvą pagaminti didelę šių lėktuvų seriją – ne mažiau 50 vienetų, bet ėjo 1917 metai ir todėl pagaminti tik 5 S-20. Bet yra žinių tik apie vieno šių lėktuvų  panaudojimą: 267 gamykliniu numeriu pažymėtą lėktuvą Oro laivų eskadroje 1917 metų pradžioje išbandė pilotai Romanovas ir Niževskis. 1917 metų įvykiai sutrukdė visus Rusijos aviacijos vystymo planus, todėl Sikorskiui ir jo pagalbininkams nepavyko įvykdyti visų savo sumanymų. 

Nedidelis, puikiai detalizuotas ir puikiai suprojektuotas nedidelio ir nesudėtingo naikintuvo modelis bet kokios modeliuotojams. Detalizuota viskas, ką galima pamatyti tokio mastelio modelyje iš išorės, bet lėktuvas (o tuo pačiu  - ir modelis) nebuvo labai sudėtingas. Todėl jis puikiai tiks net ir kelis paprastus modelius suklijavusiems pradedantiesiems bei mažos patirties modeliuotojams, dirbantiems labiau patyrusio kolegos priežiūroje. Daugiausiai problemų kels teisingas sparnų plokštumų surinkimas ir jų montavimas bei trauklių ir atotampų išvedžiojimas. Yra nemažai spalvų atsargos, kur reikia, detalės spausdintos dvipuse spauda. Iš tekstinės instrukcijos likę tik sutartiniai žymėjimai rusų kalba, užtat grafinė – tiesiog nuostabi. Modelis atkuria S-20, pažymėto 267 gamykliniu numeriu ir buvusio nuo 1916 metų pabaigos Petrogrado Komendantūros aerodrome, kur jis atliko bandymus 1916 rugsėjo – spalio mėnesiais, išvaizdą.