HMY „Royal Caroline“ – Didžiosios Britanijos karališkoji jachta

HMY „Royal Caroline“ - karališkoji jachta su fregatos burine įranga. Ji turėjo 1749 m. pakeisti HMY „Carolina“ kaip pagrindinė Didžiosios Britanijos karališkoji jachta. Pastatyta Deptfordo laivų statykloje, prižiūrint laivų statytojui Johnui Hollondui pagal karinio jūrų laivyno matininko Josepho Allino projektą. Nuleista į vandenį 1750 m. sausio 29 d. ir išardyta po 70 metų, 1820 m. „Royal Caroline“ paskirtqa pirmasis vadas – kapitonas seras Charles Molloy, kuris jai vadovavo iki 1753 m. Kapitonas seras Piercy Brettas perėmė valdžią 1754 m., o 1761 m. rugpjūtį ji tapo laivyno admirolo lordo Ansono flagmanu, o kapitonas Peteris Denis buvo jo flagmano kapitonas. Ansonui buvo įsakyta iš Kukshafeno, Kylio, pergabenti Meklenburgo-Štrelico kunigaikštienę Šarlotę, kuri turėjo ištekėti už Jurgio III. Jachtą, šia proga pervadintą į HMY „Royal Charlotte“, lydėjo karo laivų eskadra ir keturios kitos karališkosios jachtos: HMY „Mary“, „Katherine“, „Augusta“ ir „Fubbs“. Grįžimo kelionės metu eskadrilę tris kartus vakarų vėjai nubloškė į Norvegijos pakrantę ir ji per dešimt dienų pasiekė Harvičą, kur atvyko 1761 m. rugsėjo 6 d. „Royal Charlotte“ kapitonu paskirtas Peter Denis 1763 m. gruodį ir liko jai vadovautia iki 1770 m. Tais metais Denis pakeitė kapitonas John Campbella ir vadovavo jai iki paaukštinimo kontradmirolu 1777 m. „Royal Charlotte“ vadovauti vėl paskiriamas kapitonas William Cornwall 1783 m. kovo mėn., o jį savo ruožtu 1788 m. pakeitė kapitonas seras Hyde Parker. Jachta buvo trumpam išvesta į rezervą 1792 m. gruodį, tačiau kitais metais vėl sumokėta už jos išlaikymą. Ji ir toliau buvo naudojama oficialioms progoms per Prancūzijos Revoliuciją ir Napoleono karus, o karalius Jurgis III dažnai plaukdavo savo jachtomis pasveikinti grįžtančius laivynus ir atlikti laivyno apžiūras. 1797 m. karalius išplaukė jachta „Royal Charlotte“, kad po Kemperdauno mūšio aplankytų laivyną Nore upėje ir pagerbtų admirolą Adamą Duncaną. Tačiau priešpriešiniai vėjai neleido laivui pasiekti Temzės žiočių, todėl karališkoji jachta buvo nustumtas atgal į Grinvičo upę. „Royal Charlotte“ vėl buvo painaudota 1801 m. gegužę, vadovaujant kapitonui serui Harry Neale, nors 1804 m. vasarį jai vadovavo kapitonas George Grey. Vėliau, 1804 m., Grey pakeitė kapitonas George Henry Towry, o jį, savo ruožtu, 1805 m., – kapitonas Edward Foote. Tuo metu „Royal Charlotte“ tapo pagrindine karališkąja jachta ir tokia išbuvo iki 1804 m., kai buvo pastatyta šiek tiek didesnė HMY „Royal Sovereign“. Kapitonas Foote jachtai vadovavo iki 1812 m., kai vadovavimą perėmė kapitonas Thomas Eyles, o 1814 m. birželį jos vadu tapo kapitonas George Scott. „Royal Charlotte“ tarnybą tęsė iki 1820 m. liepos mėn., kai ji buvo galutinai išardyta.

Nedidelio ir gražaus burinio laivo nedidelis ir modelis, labai sudėtingas, skirtas tik vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Modelis puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas, gausu spalvų ir ornamentikos, denio įrangos. Yra gana didelės spalvų ir tekstūrų atsargos, tekstinė instrukcija ukrainiečių, lenkų, anglų ir vokiečių kalbomis – nelabai didelė, bet nušviečianti visą modelio klijavimo procesą ir puikiai papildanti gana didelę, išsamią, informatyvią grafinę instrukciją. Keletas modelio detalių ir burės spausdintos dvipuse spauda, o burės dar ir ant plono tonuoto popieriaus.