Gamintojas/ Leidykla: „Angraf“. Lenkija
Mastelis: 1 : 25
Lapų skaičius: 43 x A3
Lapų su detalėmis skaičius: 31 1/3
Surinkimo brėžinių skaičius: 99
Sudėtingumas: Vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams.
Modelio matmenys: 659,5 mm x 120 mm x 185 mm
(edit with the Customer Reassurance module)
(edit with the Customer Reassurance module)
(edit with the Customer Reassurance module)
1913 metais užsakyta 13 EP 209/210 klasės bei 233/234 ir 11 11 4-8-2 klasės EP nuo 235 iki 246 lokomotyvų. Dėl vykstančio I Pasaulinio karo baigtas tik lokomotyvas EP 235 1917 metais, o du dviejų variklių lokomotyvai tarnybon priimti 1922 ir 1923 metais. Dėl prastos surinkimo kokybės , kurią lėmė I Pasaulinio karo sąlygos, jie kėlė nemažai problemų ir reikalavo išlaidų, o ir patys jie nebuvo dažnai naudojami. Dėl to EP 209/210 tipo lokomotyvai išbraukti iš depų sąrašų jau 1925 metais. Šie elektriniai lokomotyvai turėjo pajėgti traukti sunkius keleivinius ir ekspresinius traukinius iki 90 km per val greičiu lygiuose kelio ruožuose ir privalėjo prilygti galingiems tuometiniams garvežiams. Lengvesnius traukinius jie turėjo traukti tokiu pačiu greičiu ir dviejų procentų nuolydžio geležinkelio ruožuose. Norint vienodai paskirstyti apkrovas, šie lokomotyvai turėjo po dvi sujungtas ašis: viena varančioji vienoje pusėje ir dviašis vežimėlis – kitoje. Transformatorius sumontuotas po gaubtu prieš mašinisto kabiną, ilgesnėje korpuso pusėje. Jis tiekė energiją abiem varikliams, sumontuotiems mašinų skyriuose už mašinisto kabinos. Po gaubtu kitoje pusėje sumontuotos vandens ir anglies atsargų dėžės. Ilgesnioji korpuso dėžės pusė buvo 8,3 m ilgio. Trumpesnioji – tik 6,8 m. Judesį ratams perdavė du tarpiniai velenai su dideliais smagračiais sujungtiems kulisomis ratų junginiams. Nors ši konstrukcija atitiko galios reikalavimus, dėl jos kildavo nepageidaujami lingavimai dėl per mažo atstumo tarp ašių abiejose korpuso pusėse. Daugybė judamų sujungimų dažnai kėlė įvairiausias problemas. Kadangi pagaminti lokomotyvai EP 209/210 neatitiko lūkesčių, tolimesnis užsakymo vykdymas buvo nutrauktas ir pabaigtas tik lokomotyvas EP 211/212, kuris jau buvo gaminamas. Dėl užsitęsusios gamybos šie lokomotyvai tik pradėję tarnybą, jau buvo pasenę. Dėl šios priežasties ir blogos patirties iš pagamintų vienetų eksploatacijos, anksčiau pagamintas lokomotyvas nebenaudojamu tapo 1925 metais. EP 211/212 išsilaikė ilgiau ir jam buvo suteiktas numeris E 49 00 „Reichsbahn“, bet ir jis baigė tarnybą 1929 metais. Šie lokomotyvai beveik visą eksploatacijos laikotarpį dirbo Silezijos Kalnų geležinkelių linijose ir buvo prirašyti Breslau (Vroclavo) lokomotyvų depe.
Didelis, sudėtingas, puikiai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas (nors ir be mašinistų kabinos įrangos, kuriai atkurti pritrūko duomenų) modelis vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Tačiau tai, kad nėra kabinos įrangos beveik neįtakoja šio gražaus lokomotyvo išvaizdos pablogėjimo. Yra didelės spalvų atsargos, Tekstinė instrukcija gana solidaus dydžio ir puikia papildo pavyzdinę grafinę instrukciją, kurios brėžiniai aiškūs, dideli ir puikiai skaitomi, labai informatyvūs.
Jums taip pat gali patikti