„Szent Istvan“ - Austrijos-Vengrijos „Tegetthoff“ klasės linijinis laivas

„Tegetthoff“ klasės linijiniai laivai buvo pirmieji Austrijos – Vengrijos laivyno „Dreadnought“ tipo linijiniai laivai. Pastatyti 4 šios klasės laivai: „Viribus Unitis“, „Tegetthoff“, „Prinz Eugen“ ir „Szent Istvan“. Pirmieji trys pastatyti koncerno „Stabilimento Technico Triestino“ laivų statykloje „San Marco“ Triesto mieste, ketvirtas – „Danubis“ laivų statykloje Fiumijėje (dabar Rijeka). Pirmas į vandemį nuleistas „Viribus Unitis“ – 1911 metų birželio 24, paskutinis – „Szent Istvan“ (1914 metų sausio 17). Bet jo užbaigimo darbai Polos Jūrų Arsenale užtruko ir tarnybą laivas pradėjo tik 1915 metų gruodžio 15. Pirmą svarbesnį reisą laivas atliko 1916 metų kovo 15 – 16 dienomis – tai buvo mokomieji šaudymai Kuamberoloje. 1916 pabaigoje laivą aplankė karalius Karlas I. 1917 kovą vyko sekantis mokomasis reisas. 1917 lapkričio 12 laivo denyje svečiavosi Vilhelmas II. 1918 birželio 9 „Szent Istvan“ kapitonu tapo komandotas Heinrichas von Seitzas. Pirmą (ir kaip paaiškėjo – paskutinę) svarbią kovinę operaciją buvo laivo dalyvavimas blokados Otranto sąsiauryje nutraukimo operacija. „Dreadnoutai“ buvo padalinti į dvi grupes. Pirmą sudarė „Viribus Unitis“ ir „Prinz Eugen“, antrą – „Szent Istvan“ ir „Tegetthoff“. Linijinius laivus lydėjo minininkai. Pirmoji grupė iš Polos išplaukė birželio 8, antroji – 9. GAntrą grupę aptiko dviejų italų torpedinių katerių (MAS 15 ir MAS 21) įgulos. Nakties priedangoje italų kateriai atakavo linijinius laivus ir paleido 4 torpedas. „Tegetthoff“ išvengė pataikymų, o „Szent Istvan“ dvi torpedos pataikė virš prieštorpedinės apsaugos galinės katilinės srityje. Tai atsitiko 3 val. 31 minutė nakties, po nepilnų 3 valandų laivas apsivertė ir paskendo. Žuvo 89 įgulos nariai. Laivo liekanos guli 60 m gylyje ties Premudos sala. Kroatijos Kultūros ministerija yra paskelbusi jas istorine vertybe ir prie jų dažnai vyksta turistiniai nardymai. . Beje, „Szent Istvan“ gana žymiai skyrėsi nuo kitų trijų savo „sesučių“: buvo didesnės vandentalpos, platesnis, labiau įgrimzdęs, , jo kaminai buvo 1,5 m aukštesni , turėjo ilgą prožektorių aikštelę virš valdymo kabinos. Taip pat jį varė dvi AEG-Curtiss garo turbinos, kurios suko du sraigtus. Kituose laivuose buvo sumontuotos 4 „Parsons“ turbinos ir jos suko 4 sraigtus. Ant kaminų buvo sumontuoti dideli gaubtai, kurių neturėjo kiti trys laivai, „Szent Istvan“ neturėjo prieštorpedinių tinklų įrangos. 

Labai sudėtingas, puikiai suprojektuotas ir maksimaliai detalizuotas modelis tik vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Modelyje atkurta viskas, ką galima atkurti tokio mastelio modeliuose (tik išorė), šviesiai pilki bortai suteikia modeliui kariškos drausmės įvaizdį. Spalvų atsargų yra ir nemažai, tekstinė instrukcija vidutinės apimties, išsami, informatyvi lenkų kalba. Grafinė instrukcija didelė, informatyvi, lengvai skaitoma ir labai aiški. Yra keletas spalvotų baigto modelio nuotraukų. Beje, ant viršelio išspausdinta, kad tai yra lazeriu pjautų detalių modelis, kas neatitinka tikrovės. Modelis yra įprastas, kuriame visos detalės spausdintos.