Focke-Wulf FW-190F-8 – Vokietijos naikintuvas

„Focke-Wulf Fw-190“ – vokiškas, vieno variklio, metalinės konstrukcijos Antrojo Pasaulinio karo laikų žemasparnis naikintuvas. Pilotai „Fw-190“ laikė geresniu lėktuvu, nei „Messerschmitt Bf-109“. „Fw-190“  užsakė Liuftfahrtministerium 1937 m. rudenį. Kurtas Tankas pateikė du projektinius pasiūlymus su dviem skirtingais varikliais – skysčiu aušinamu „Daimler-Benz DB 601“ ir su naujuoju BMW 139 žvaigždiniu varikliu. Pastarasis ir pasirinktas, 1938 m. pavasarį pradėtiems darbams vadovavo Obering R. Blaser. Pirmasis „Fw-190V1“ prototipas paruoštas 1939 m. gegužę, 1939 m. birželio 1 d. Bremene juo pirmam skrydžiui pakilo kapitonas Hansas Sanderis. Antrasis prototipas FW-190V2, ginkluotas dviem MG131 ir dviem MG17 kulkosvaidžiais – visi 7,92 mm kalibro - išbandytas 1939 m. spalį. Siekiant sumažinti aerodinaminį pasipriešinimą, abiejuose įrengtas tunelinis oro priėmėjas viršutinėje priekinėje lėktuvo dalyje, tačiau dėl variklio perkaitimo problemų teko grįžti prie patikrintos NACA orgaudžio konstrukcijos. Dar prieš pradedant galutinius šių prototipų bandymus, jau buvo nuspręsta BMW 139 variklį pakeisti galingesniu, bet ilgesniu ir sunkesniu BMW 801. Tam reikėjo daug pakeitimų, sustiprinti konstrukciją ir perkelti kabiną atgal, o dėl to vėliau kilo problemos su lėktuvo centruote. Bet gerai buvo tai, kad nebekilo problemų dėl išmetamųjų dujų prasiskverbimo į kabiną ir kabinos vidaus perkaitimo dėl tiesioginio artumo prie variklio. Trečio ir ketvirto prototipų atsisakyti, o Fw-190V5 su nauju varikliu paruoštas 1940 m. pradžioje. Vėliau jam buvo sumontuotas didesnio mosto )vienu metru nuo pradinių 9,5 m) sparnas, todėl greitis sumažėjo 10 km/h, tačiau padidėjo kopimo greitis ir pagerėjo manevringumas. Jis buvo žymimas Fw-190V5g, variantas su trumpesniu sparnu buvo Fw-190V5k. Pirmuose 7 informacinės serijos Fw-190A-0 lėktuvuose sumontuotas trumpas sparnas, kituose – ilgesnis. Pirmasis kovinis vienetas, apginkluotas Fw-190 – 6./JG 26 grupė, dislokuota Le Buržė, 1941 m. rugpjūtį paskelbė apie kovinę parengtį, o nuo pirmojo naujojo naikintuvo susitikimo su britų Supermarine „Spitfire“ paaiškėjo „vokiečio“ pranašumas. Karo metu  sukurta keliolika naikintuvo versijų. „A“ versijos keliolikos modifikacijų lėktuvai buvo „gryni“ naikintuvai. Versijos „B“ ir „C“ buvo tik aukštuminiai naikintuvai-prototipai, skirti kovai su strateginiais bombonešiais, tačiau jie negaminti serijiniu būdu. „D“ variantas, vienintelis iš Fw-190, buvo varomas nauju 1750 a. g. galios „Jumo 213A“ varikliu ir buvo vokiečių atsakas į P-51 „Mustang“. Naujasis variklis prailgino fiuzeliažą keliomis dešimtimis centimetrų. Šis variantas taip pat daugiausia atliko perėmėjo ir aukštuminio naikintuvo funkcijas. Daugybė „F“ versijos variantų buvo naudojami kaip naikintuvai-bombonešiai, tiesiogiai remiantys pajėgas mūšio lauke. „G“ versija atliko tą patį vaidmenį kaip ir „F“ versija, tačiau turėjo didesnį veikimo nuotolį. Per visą karą buvo pagaminta daugiau, nei 20 000 šio vieno geriausių Antrojo Pasaulinio karo naikintuvų, egzempliorių.

Nedidelio naikintuvo nedidelis ir modelis, gerai suprojektuotas ir gausiai detalizuotas, vidutinio sudėtingumo, dažytas Vokietijos 1./SG4 grupės vėlyvos 1944 metų vasaros kamufliažu. Modelis tinka bet kokios patirties modeliuotojams. Tik pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams reikėtų dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje, neskubėti, o kabinos įrangos detalizaciją, permatomus kabinos gaubto stiklus ir išleistą važiuoklę bei pakabintas bombas daryti kaip bandymą: pavyks – PUIKU!!! – darom pilną modelį, nepavyks – kabinos įrangos nedarom, stiklus darom nepermatomus, važiuoklę įtrauktą, bombas jau išmėtėm.... Modelyje puikiai atkurtos visos matomos išorės detalės, važiuoklė, jos nišos, kabinos įranga, valdymo plokštumos tik atskirtos nuo pagrindinių plokštumų, puikiai atkurtas variklis, pakabinama ginkluotė (viena bomba). Spalvų atsargų nėra, tekstinė instrukcija lenkų kalba nedidelė ir tik bendrais bruožais aprašanti modelio klijavimo procesą, bet ji puikiai papildo taip pat nelabai didelę, bet gana informatyvią ir lengvai skaitomą grafinę instrukciją.