Messerschmitt Bf-109T-1 - Vokietijos deninis naikintuvas

Prieš karą Kriegsmarine susidomėjo lėktuvnešio idėja. Pasiskolinę idėjų iš britų ir japonų (daugiausia „Akagi“), jie pradėjo „Graf Zeppelin“ statybą kaip karinio jūrų laivyno rekonstrukcijos dalį. Lėktuvnešio oro grupė turėjo būti sudaryta iš naikintuvų „Messerschmitt Bf 109T“ ir pikiruojančių bombonešių „Ju 87C“. Priesaga „T“ vokiškai reiškia „Träger“ (lėktuvnešis). Nepaisant nuorodų į „Bf 109 T-0“ versiją, ši versija niekada neegzistavo. Septynių ankstesnių versijų („Bf 109 B“, „Bf 109 C“, „Bf 109 E“) lėktuvai buvo perdirbti į bandomuosius lėktuvnešių bazavimosi naikintuvus. Juose sumontuotas uodegos kablys, katapultų tvirtinimo mazgai, padidintas sparno mostas iki 11,08 m., padidintas eleronų ilgis, užsparnių ilgis, užsparnių eiga. Sparnas nebuvo modifikuotas taip, kad būtų sulankstomas, nes  „Graf Zeppelin“ buvo suprojektuotas pagal numatytus lėktuvų tipus, todėl pakėlimo įrenginiai buvo pritaikyti „Bf 109T“ su 11 m sparno mostu. Tačiau, kaip ir kiekvienoje „Bf 109“ versijoje, sparną buvo galima demontuoti transportavimo tikslais. Po skrydžio bandymų, ypač katapultinių paleidimų „Fieseler“ gamykloje Kaselyje, turėjo būti pagaminta 70 T-1 su DB601N, tačiau, pagaminus septynis T-1 lėktuvus, lėktuvnešio projektas buvo atšauktas. Likę 63 iš 70 T-1 buvo pagaminti kaip T-2 be lėktuvnešiniam lėktuvui būdingos įrangos, o kai kurie T-1 galėjo būti perdirbti iki T-2 standarto. Nustatyta, kad T-2 charakteristikos labai panašios į E-4/N, ir dėl gebėjimo pakilti ir nutūpti trumpesniais atstumais šie naikintuvai buvo priskirti I/JG.77, dislokuoti Norvegijoje trumpose ir dažnai stiprių šoninių vėjų prapučiamose nusileidimo aikštelėse. 1941 m. pabaigoje daliniui buvo įsakyta grįžti į Vokietiją, o juos pakeitė E-3. „Bf 109T“ ginkluotę sudarė du 7,92 mm MG 17 virš variklio ir po vieną 20 mm MG FF/M patranką kiekviename sparne. Susidomėjimas „Graf Zeppelin“ atgijo, kai tapo akivaizdi lėktuvnešių vertė, ir 1942 m. laivas vėl buvo statomas laivų statykloje, tikintis jį pabaigti. Tuo metu „Bf 109T“ buvo beviltiškai pasenęs ir reikėjo naujo naikintuvo. „Messerschmitt“ atsakė atnaujindama „Me 155A“ seriją, tačiau darbai prie laivo vėl buvo asustabdyti, o „Me 155“ vėliau buvo pritaikytas kaip aukštuminis naikintuvas-perėmėjas. Projektavimo darbai buvo perduoti „Blohm & Voss“, o lėktuvas buvo pavadintas BV 155. 1943 m. „Bf 109T“ buvo perduoti keliems mokomiesiems daliniams. 1943 m. balandžio mėn. buvo suformuotas „Jagdstaffel Helgoland“, kuris bazavosi Diunėje iki 1943 m. pabaigos, kai dalinys buvo perkeltas į Listą pietų Norvegijoje. Nuo 1943 m. lapkričio 30 d. dalinys buvo pervadintas į 11./JG 11, o „Bf 109T“ eksploatuoti iki 1944 m. vasaros, po to kai kurie buvo naudojami mokomuosiuose daliniuose Vokietijoje. 

Nedidelis, nelabai sudėtingas, gerai suprojektuotas ir vidutiniškai detalizuotas lėktuvo modelis standartiniu vokišku kamufliažu. Modelis tinka bet kokios patirties modeliuotojams, tik pradedantiesiems ir mažos patirties modeliuotojams rekomenduojama dirbti labiau patyrusio kolegos priežiūroje ir kabinos įrangą, išleistą važiuoklę, permatomą kabinos gaubtą daryti kaip bandymą: pavyks - VALIO!!!- darom pilną versiją, nepavyks - ... Grafinė instrukcija nedidelė, bet gana informatyvi ir gerai skaitoma, tekstinė lenkų kalba taip pat nelabai didelė, bet informatyvi, puikiai papildanti grafinę. Spalvų atsargos nėra, bet, tikėkimės, kad jos ir neprireiks.