„Fokker“ D.VII – Vokietijos/ Lenkijos/ Lietuvos naikintuvas

Fokker D.VII buvo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos Imperijoje sukurtas vienvietis mišrios konstrukcijos biplanas naikintuvas su laisvai nešančiais sparnais. Gamintas Šverine, Vokietijoje veikusioje „Fokker-Flugzeugwerke“ įmonėje. Pirmasis skrydis įvyko 1918 m. sausio mėnesį, į ginkluotę priimtas 1918 m. balandžio mėn. Šis lėktuvas vadinamas geriausiu to meto vokiečių naikintuvu. Fronto daliniuose naudotas nuo 1918 m. balandžio mėn. Pagal Kompjeno paliaubų sąlygas Vokietija turėjo perduoti visus Fokker D.VII Antantei. Didžiausią jų dalį pasiėmė prancūzai. Virš 140 atsidūrė JAV, Belgijoje – 75, Anglijoje – 44, Kanadoje – 20. Iki Antantė pradėjo kontroliuoti Versalio sutarties sąlygų įgyvendinimą (1920 m. balandžio mėn.), nemažai Fokker D.VII išpardavė Vokietijos kariuomenė. Karo pabaigoje licencinę Fokker D.VII gamybą su 208 AG galios Austro-Daimler varikliais buvo pradėjusi Budapešte veikusi varikliais, suspėjusi pagaminti keliolika egzempliorių. Pajutęs, jog nugalėtoje Vokietijoje jokių perspektyvų nebėra ir, pasinaudodamas suirute po Vokietijos kapituliacijos, Fokeris sugebėjo pervežti per sieną į gimtąją Olandiją 6 traukinius su gamybine ir kt. įranga, be to 98 gatavus D VII bei 118 vnt. Fokker C.I (šiek tiek didesnis dvivietis variantas), kelis šimtus variklių ir kt. Fokkeris įkūrė naują fabriką Amsterdame ir toliau užsiėmė saikinga gamyba: 1920-22 metais pagamino 100 Fokker D VII, iš kurių 22 nupirko Olandijos armija ir 20 – laivynas. 50 Fokker D VII nupirko Sovietų Rusija (kartu su maždaug 500 kitokių Fokerio lėktuvų). Paskutinį užsakymą pagaminti Fokker D.VII 1928 m. pateikė Šveicarijos kariuomenė. Šveicarija Fokker D.VII gamybos licenciją įsigijo 1929 metais. Iš viso ten skraidė 27 Fokker D.VII ir tik 1931 m. juos pradėjo keisti Dewoitine D-27. Lenkai 20 Fokker D VII įsigijo 1919 m. iš vokiečių ir dar apie 20 iš prancūzų 1921 m. Po vieną-kitą Fokker D VII turėjo Čekoslovakijos, Latvijos, Danijos, Suomijos, Italijos karinės oro pajėgos. Abi „Albatroso“ įmonės pagamino apie 2600, Šverino – 700 egzempliorių Fokker D.VII, tad iš viso buvo pagaminta iki 3500 vnt. Fokker D VII. Pirmuosius „fokerius“ tuometinė Lietuvos kariuomenės Aviacijos dalis įsigijo 1919 m. rudenį. Tiksli data kariuomenės archyvuose neaptikta, nes šie pirkimai iš vokiečių buvo ir neoficialūs ir nelegalūs (vokiečiai neturėjo teisės jokių karo lėktuvų pardavinėti). Iš vėlesnių Karo aviacijos sandėlio dokumentų pavyko nustatyti, kad buvo įsigyti: du lėktuvai „Albatroso“ filijos (Schneidemunde) gamybos su varikliais „Mercedes D.III“ 160 AG – Fokker D.VII (OAW) 8397/18 ir Fokker D VII (OAW) 8497/18. Iš kitų – vienas apibūdintas kaip neturintis numerių, su galingesniu aukštuminiu varikliu BMW IIIa 185 AG, Fokker D.VII 6508/18 taip pat su BMW IIIa, Fokker D.VII 9397/18 su Mercedes IIIa, taip pat Fokker D.VII Nr. 508/18 liemuo. Sandėlyje dar buvo įvairios kokybės Fokker D VII sparnų, uodegos plokštumų, radiatorių ir kt. dalių. Šie lėktuvai galėjo skraidyti tik po nemažo remonto ir sukomplektavus trūkstamas dalis. 1919 m. spalio mėnesį darytoje fotografijoje Kauno aerodrome jau matosi vienas Fokker D.VII (dar su vokiečių karo aviacijos ženklais). Pirmąjį iš kelių išardytų Fokker D VII sumontavo Aviacijos mokyklos pirmūnas V. Rauba. Pirmą rimtesnį skridimą lietuviškas „Fokeris“ atliko 1920 m. spalio 2 d. Tą dieną lakūnas J.Dobkevičius su Fokker D.VII Nr. 2 nuskrido į Vilnių, o spalio 3 d. – parskrido į Kauną. Tuo metu lenkai pradėjo puolimą į Vilniaus kraštą. Pirmąjį kovinį skrydį Fokker D.VII Nr.2 atliko 1920 m. lapkričio 6 d., kai Kauno aerodromą puolė du lenkų bombonešiai. Gintis nuo jų su naikintuvu Fokker D.VII pakilo Itn. Jurgis Dobkevičius. Lenkų pilotai nesiryžo oro mūšiui ir, nelaukdami kol naikintuvas pakils iki jų, pasitraukė. Vienas iš jų netgi bombas išmetė neištraukus saugiklių. Vėlesniais metais pagal turimus egzempliorius Lietuvos Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pasigaminti dar keli lėktuvai (Fokker D.VII Nr. 27, 37, 38). Lietuviškos konstrukcijos „Fokeris“ naudojo anglišką Siddeley „Puma“ 240 AG variklį. Dėl to jis smarkiai skyrėsi nuo įprastinių: liemuo priekyje gerokai paaukštėjo, užimdamas beveik visą tarpą iki viršutinio sparno, propelerio mova buvo uždengta dideliu aptakumo koku, o vandens radiatorius buvo pastatytas ne variklio priekyje (Fokker D.VII radiatorius „Pumai“ buvo per mažas), o liemens apačioje. Šie lėktuvai pasiekdavo 200 km/h greitį. Fokker D.VII buvo puikių pilotažinių ir eksploatacinių duomenų naikintuvas. Dėl technologiškos ir tvirtos konstrukcijos (liemuo suvirintas iš plieninių vamzdelių ir dengtas drobe) net po avarijų jį buvo patogu remontuoti, o dėl gerų pilotažinių savybių jis buvo mėgiamas ir vienas egzempliorius ištarnavo Lietuvos karo aviacijoje iki pat jos likvidavimo 1940 m. Nuo 1928 m. Fokker D.VII Lietuvoje buvo naudojamas tik pilotų treniruotėms. Administraciniuose dokumentuose šio orlaivio pavadinimas buvo trumpinamas iki "Fok D.VII".

Nesudėtingas, puikiai suprojektuotas ir gerai detalizuotas modelis, kurį, prižiūrint labiau patyrusiam kolegai, puikiausiai susiklijuos ir pradedantis modeliuotojas, bet ne kaip vieną iš pirmųjų sudėtingesnių modelių. Puikiai detalizuotas kabinos interjeras, yra variklio maketas, valdymo plokštumos atskirtos. Modelis atkuria lėktuvo Nr. 22.04, kuriuo 1920 metais skraidė Lenkijos KOP 14 Naikintuvų eskadros pilotai, išvaizdą. O nedaug padirbėjus kompiuterinėmis apipavidalinimo programomis šį lėktuvėlį visai nesunku „paversti“ bet kuriuo „lietuvišku Fokeriu“.