Albatros D. III ir Nieuport Nie-17 – 1919 – 1920 metų Lenkijos – Rusijos karo naikintuvai

Albatros D. III – vokiečių naikintuvas – biplanas, sukonstruotas 1916 metais ir gamintas Vokietijos „Albatros-Werke“ GmbH Berlyne. Vienas iš pagrindinių Vokietijos I Pasaulinio karo naikintuvų. 19126 metų pirmoje pusėje „Albatros“ gamyklos inžinieriua Robertas Thelenas, pasiremdamas pilotų, skraidžiusių Albatros D. I ir D. II naikintuvais , pradėjo naujo naikintuvo konstravimą Vokietijos karo aviacijai. Pagal reikalavimus turėjo gautis manevringas, galintis greitai manevruoti vertikalioje plokštumoje, turėjo turėti didelį kopimo greitį ir būti atsparus perkrovoms. Prototipas pirmam skrydžiui pakilo 1916 metų rugsėjį. Jis pasirodė esąs lengvai valdomas, manevringas, tvirtas ir parodė puikias skrydžio charakteristikas. Atlikus nežymius koregavimus, 1917 pradėta serijinė gamyba. Viso pagaminta 1340 Albatros D. III, daugiausiai „Ostdeutsche Albatros Werke“ gamykloje Piloje. Patobulintos versijos Albatros D. III {Oef) pagal licenciją  gamino Austrijos – Vengrijos gamykla „Oeffag“. Nuo 1916 gruodžio šie naikintuvai pradėti tiekti į kovinius dalinius Vakarų fronte. Sąjungininkų naikintuvus jie lenkė kopimo greičiu, bet nusileido jiems manevringumu. Pirmoje 1917 metų pusėje Albatrosai dominavo prieš senesnius Antantės naikintuvus, smarkiai prisidėdami prie britų nuostolių „kruvinojo balandžio“ metu. Šiais lėktuvais kovėsi dauguma geriausių to meto Vokietijos asų( Manfredas von Richthofenas, Ernstas Udetas ir kiti). Bet kitoje tų pačių metų pusėje, kai Antantės pilotai pradėjo skraidyti naujais naikintuvais, Albatrosų persvara iš pradžių buvo sumažinta, vėliau visai išnyko. Albatros pakeitė Fokker D. VII. 

Nieuport Nie-17 tarnybą pradėjo 1916 metų kovą kaip Nie-11 tęsinys, bet greit tapo Prancūzijos KOP naikintuvu numeris 1. Taip pat jais ginkluota buvo ir Britanijos RAF – jo konstrukcija smarkiai lenkė visus to meto britų naikintuvus savo skrydžio charakteristikomis. Nie-17 buvo bet kurio naikintuvų eskadrono ginkluotėje ir vokiečių pilotai nuo jų smarkiai kentėjo. Vienu metu vokiečiai net svarstė galimybę gaminti šių lėktuvų atitikmenis – kopijas savo naikintojų daliniams. Taip atsirado „Siemens – Shuckert“ D.I, kurie turėjo labai panašias skrydžio charakteristikas ir tos pačios galios variklį, kaip ir Nie-17. Bet aukšta gamybos kaina lėmė tai, kad šių „kopijų“ buvo pagaminta tik 95 ir jos niekada nebuvo panaudotos kovose, o tarnavo tik kaip mokomieji naikintuvai. 1917 metais mūšio lauke Nie-17 pradėjo užleisti persvarą vokiečių naikintuvams, dėl to Prancūzijos štabas įsakė sukonstruoti naujus naikintuvus ir taip atsirado Nieuport Nie-24 ir Nie-27, net Nie-17 visgi buvo naudojamas iki pat karo pabaigos. 

Nedidelių naikintuvų nedideli ir modeliai, gerai suprojektuoti ir gausiai detalizuoti, vidutinio sudėtingumo. Modeliai atkuria 1919 – 1920 Bolševikų Rusijos ir Lenkijos karo metu abiejose pusėse naudotų naikintuvų išvaizdą: „Albatros“ – Lenkijos KOP, Nie -17 – Tarybų Rusijos. Modeliai gana paprasti todėl tinka bet kokios patirties modeliuotojams. Net ir pradedantis modeliuotojas gali puikiausiai įveikti šiuos modelius be jokios pagalbos iš labiau patyrusių kolegų, bet kompanijoje visada dirbti smagiau ir geriau einasi. Modeliuose puikiai atkurtos visos matomos išorės detalės, važiuoklė, kabinų įranga, valdymo plokštumos gali būti padarytos ir kartu, ir atskirtos nuo pagrindinių plokštumų (Nie-17 – tik atskiros). Abu modeliai spausdinami dviem būdais – ofsetine ir kreidine spauda, kur Albatros realistiškesnis gausis ofsetinis, Nie – 17 – kreidinis (bet čia tik mano nuomonė). Tačiau kreidinio nerekomenduojame pradedantiesiems modeliuotojams – jį suklijuoti daug sudėtingiau, negu ofsetinį. Yra nedidelės spalvų atsargos, sidabrinė lėktuvų – prototipų spalva leidinyje spausdinta „Metalic“ tipo sidabriniais dažais, tekstinė instrukcija lenkų kalba nedidelė ir tik bendrais bruožais aprašanti modelių klijavimo procesą, bet ji puikiai papildo taip pat nelabai didelę, bet gana informatyvią ir lengvai skaitomą grafinę instrukciją.