Typ IA, Typ IIB ir Typ XB - Vokietijos povandeniniai laivai

Typ IA - vokiečių povandeniniai laivai (U-boat), pastatyti 1936 m., siekiant sukurti vandenyno veikimo povandeninį laivą Kriegsmarine. Jų konstrukcija buvo pagrįsta vokiečių bendrovės „IvS“, įkurtos Nyderlanduose, siekiant apeiti Versalio sutarties draudimus, sukurtu projektu. Firma parengė šių povandeninių laivų Ispanijai projektą kaip Typ E-1. Didžioji dalis laivo-prototipo konstrukcijos buvo pagaminta Nyderlanduose ir vėliau gabenama į Ispaniją galutiniam surinkimui. Tačiau tuometinės naujosios Ispanijos Respublikos valdžia atsisakė priimti povandeninį laivą į tarnybą ir netrukus prieš jo užbaigimą „Echovarrieta y Larringa“ laivų statykloje, jis 1934 m. buvo parduotas Turkijai, kur tarnavo kaip „Gür“. Ta pati konstrukcija buvo naudojama vandenynų veikimo laivams Kriegsmarine statyti, kai Trečiasis Reichas nusprendė atnaujinti povandeninių laivų statybą. Bremeno AG „Weser“ laivų statykloje Vokietijai buvo pastatyti tik du tokio tipo laivai – U-25 ir U-26, tačiau jie turėjo nemažai trūkumų. Šie laivai turėjo stabilumo problemų, pasižymėjo ilgu panirimo laiku, panirus buvo sunkiai valdomi, turėjo nemažai kitų mechaninių problemų. Nepaisant to, abu laivai sėkmingai plaukiojo pirmaisiais Antrojo Pasaulinio karo mėnesiais. U-25 nuskandino aštuonis laivus ir vieną apgadino, o U-26 – vienuolika ir du apgadino. 1940 m. liepos 1 d. U-26 buvo nuskandintas netoli Airijos, apgadintas britų korvetės HMS „Gladiolus“ ir Australijos skraidančiosios valties „Short Sunderland“. 1940 m. rugpjūčio 1 d. U-25 netoli Terschelling paskendo užplaukęs ant savo pačios pastatytos minos. Tuo tarpu turkų „Gür“ buvo išbrauktas iš karinio jūrų laivyno sąrašo 1950 m.

Typ II (vadinamieji „Einbaum“ – skaptuotas luotas) povandeniniai laivai - pirmasis vokiečių povandeninių laivų tipas, sukurtas po Pirmojo Pasaulinio karo. Pirmieji 12 šios klasės laivų buvo pastatyti iki 1935 m., slaptoje „Germania“ laivų statyklos ir „Deutsche Werke AG“ dalyje Kelne. Jie buvo sukurti pagal „Vesikko“ – povandeninį laivą, anksčiau suprojektuotą Suomijai „Ingenieurskantoor voor Scheepsbouw den Haag“ (I.v.S.) ir pastatytą „Chrichton-Vulcan“ laivų statykloje Turku (1933 m.). Pirmasis vokiečių II tipo povandeninis laivas buvo pradėtas eksploatuoti 1935 m. birželio 29 d. Jie pasitarnavo kaip gera mokykla būsimam Trečiojo Reicho povandeninių laivų laivyno vystymuisi. Jiems dažniausiai teko atlikti mokymo ir pakrančių gynybos užduotis. Šios klasės laivai turėjo tris laivapriekio torpedinius vamzdžius; Iš pradžių jie neturėjo denio pabūklo. Įgijus karo patirties, buvo nuspręsta laivus aprūpinti 20 mm priešlėktuvine artilerija. Jiems buvo būdingas lėtas panardinimo greitis dėl mažos galios elektros variklių, naudojamų po vandeniu vietoj dyzelinių variklių. Dėl santykinai didelio skirtumo tarp paviršinės ir povandeniniės vandentalpos laivai panirdavo labai lėtai. Rimtas laivų trūkumas buvo trumpas jų veikimo nuotolis (3100 jūrmylių) ir ankštas vidus. Dėl to jų operacijos buvo ribojamos Šiaurės jūra ir rytine bei vakarine Anglijos pakrantėmis. Karo metu jie taip pat buvo naudojami kovos veiksmuose per Norvegijos invaziją 1940 m., o sausuma pergabenti į Lincą, vėliau Dunojumi nuplukdyti į Juodąją jūrą, kur kariavo prieš Tarybų Sąjungą.

Typ X - didelių vokiečių povandeninių laivų serija, sukurta 1938 m. kaip tolimojo nuotolio minų užtvėrėjai. Iš viso 1939–1944 m. buvo pastatyti aštuoni modifikuotos XB konstrukcijos . povandeniniai laivai. XB tipo laivai, kurių bendra vandentalpa siekė 2710 tonų, buvo didžiausi vokiečių povandeniniai laivai. Dėl didelio dydžio jie lėtai panerdavo ir buvo sunkiai valdomi. Pagrindinę povandeninio laivo ginkluotę sudarė 66 SMA tipo minos, patalpintos 30 minų šachtų, esančių išilgai laivo šonų. Naudojant kaip transportą, krovininiai konteineriai buvo patalpinami šachtose arba pritvirtinami virš jų, bet tada povandeninis laivas negalėjo gabenti minų. Šio tipo submarinos neturėjo priekinių torpedų vamzdžių, o du laivagalio vamzdžiai turėjo 15 torpedų atsargą. Laivo ginkluotę sudarė 105 mm pabūklas su 200 šovinių. Priešlėktuvinę gynybą užtikrino du priešlėktuviniai pabūklai: vienas 37 mm ir vienas 20 mm. 1939–1944 m. Kylio laivų statykloje „Germaniawerft“ pagal modifikuotą XB konstrukciją buvo pastatyti aštuoni povandeniniai minų užtvėrėjai. Šeši iš jų buvo paskandinti, o keturi iš jų - su visą įgulą. Du išgyveno karą: U-219 buvo internuotas Japonijos pajėgų, o U-234 pasidavė amerikiečių eskadriniam minininkui USS „Sutton“.

Puikiai suprojektuoti, gerai detalizuoti nelabai dideli (Typ II ir visai mažytis) povandeninių laivų modeliai vidutinės patirties ir patyrusiems modeliuotojams. Tačiau, dirbant labiau patyrusio kolegos priežiūroje, šiuos modelius gali puikiausiai susikonstruoti ir pažengęs pradedantysis bei mažos patirties modeliuotojas. Tik skubėjimui čia nėra vietos, o dirbti reikės kruopščiai ir dėmesingai. Modeliuose detalizuota viskas, ką galima atkurti tokio mastelio modeliuose (išorė): korpusas, valdymo ir varymo kompleksas, ginkluotė, valdymo kabina, ginkluotė, visa kita įranga. Visiems modeliams yra lazeriu pjautų detalių komplektai, išpjauti iš 1 mm storio kartono, taip pat yra dar vienas 1 mm storio kartono lapas atsargai. Spalvų atsargų nėra. Tekstinė instrukcija (lenkų, anglų, rusų kalbomis) turi bendrąją dalį ir atskirą kiekvienam modeliui individualią dalį. Jos nėra plačios, bet gana puikiai papildo gerą, puikiai pabraižytą, informatyvią ir lengvai skaitomą grafinę instrukciją (taip pat atskirą kiekvienam laivui).